Premjerė: nesiliaukime svajoti apie Vilnių, kurį gyvenimui pažadino geležinio vilko balsas, kviečiantis susivienyti ir kurti

Vilnius

BNS/Fotobankas nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA

257458

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, trečiadienį dalyvavusi Vilniaus 700 metų sukakties minėjimo atidaryme Valdovų rūmų muziejuje, pabrėžė – ir praėjus septyniems šimtams metų nuo oficialiosios Vilniaus istorijos pradžios, miesto įkūrimo legenda vaizdžiai iliustruoja jo esatį. Aktualumo nepraradę Gedimino laiškai, pasak premjerės, yra unikali steigiamos sostinės tapatybės programa, skelbianti, kad Vilnius bus telkiantis, svetingas, atviras ir veržlus miestas, garantuojantis taiką ir teisingumą, o jo sienos ne atskirs, bet puoselės visas tiek gyventojų, tiek miesto svečių tapatybes.

„Galima drąsiai teigti, kad per visą istoriją Vilnius liko ištikimas Gedimino laiškų dvasiai, nors ne tik klestėjimo periodų, bet ir sudėtingų laikotarpių buvo ne vienas. Svetimšaliai degino ir naikino miestą, skaudžios istorinės tragedijos nuskurdino visus, palikdamos žaizdas. Tačiau Vilniaus polifonija skambėjo ir skamba, o Vilnius išliko svetingu miestu, vilniečiams plačiai atvėrus savo namų duris iš karo išgintiems ukrainiečiams“, – sakė premjerė.

„Simboliška, kad būtent Vilniuje saugų prieglobstį rado ir savo valstybėse persekiojami gudai bei rusai. Tikiu, kad miesto branda – tai ne jo metai, bet sukaupta patirtis ir išmintis. Jo didybė – ne ploto ar gyventojų skaičius, bet gebėjimas sujungti praeitį, dabartį ir ateitį, o jo išskirtinumą sudaro atvirumas, tolerancija ir pagarba istorijai“, – pažymėjo ji.

Savo kalboje premjerė pridūrė, kad daugelis Lietuvos istorijos puslapių yra glaudžiai susiję su rusėnų – gudų bei ukrainiečių – istorija, o regionas iki šiol tebėra Vakarų civilizacijos rytinė riba. Tai reiškia, kad tenka atlaikyti sudėtingą geopolitinį spaudimą, tuo pat metu ir solidariai veikti su broliškos dvasios tautomis, puoselėjant stiprų tarpusavio palaikymą bei supratimą.

„Norėčiau, kad ir ateityje Vilniaus nebandytume įsprausti į jokią schemą, daugiabalsiškumo, skirtybių žaismės nepaverstume didaktišku monologu. Mes ir toliau turime savo gyvenimais pasakoti Vilniaus žinią vienas kitam, Lietuvai ir pasauliui. Gedimino laiškai neprarado aktualumo, tik šiandien privalome jiems atrasti savitas išraiškos priemones ir žodžius. Būkime svetingi, atviri, įsiklausantys ir kartu autentiški. Nesiliaukime svajoti apie Vilnių, kurį gyvenimui pažadino geležinio vilko balsas – ne grėsmingas, bet kviečiantis susivienyti ir nuolat kurti“, – renginyje sakė I. Šimonytė.

Miesto sukakties proga Valdovų rūmuose pristatytas paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“ bei naujo Gedimino laiškų leidimo ir didžiojo kunigaikščio laikų bokšto 3D projekcija, taip pat atidaryta paroda „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt