Premjerė naujus gynybos planus vadina solidžiais, bet akcentuoja jų įgyvendinimo klausimą

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Augustas Stankevičius, Greta ZulonaitėŠaltinis: BNS

266029

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad naujieji Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planai yra solidūs, tačiau pabrėžė, kad taip pat svarbus bus ir jų praktinis įgyvendinimas.

„Diskusijos dėl gynybos planų yra tokios kelių kampų. Pirmas dalykas, pats matymas atrodo rimtai ir solidžiai. Tačiau, antras dalykas, jau yra praktiniai įgyvendinimo aspektai, čia dar mes turime keletą žingsnių prieš mus“, – žurnalistams antradienį sakė ministrė pirmininkė.

Pasak jos, būtent praktinis gynybos planų įgyvendinimas lems, „ar turime ne tik rimtai ir atsakingai apgalvotą dokumentą, bet ir solidžią to dokumento paspirtį praktiniais aspektais“.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) po susitikimo su I. Šimonyte taip pat sakė, kad kalbant apie gynybos planus „labai lengva kažką surašyti, sunkiau realizuoti.“

„Bet aš stengiuosi matyti pusiau pilną, o ne pusiau tuščią stiklinę ir kalbantis su mūsų partneriais, su NATO, ieškome, kas mus apjungia, kad dedikuotume daugiau karinių, specialiųjų pajėgų jėgų kontingento rėmuose“, – kalbėjo jis.

Premjerė teigė besitikinti, kad kolegos politikai NATO šalyse supranta Baltijos šalių saugumo svarbą, o žodžiai dėl kiekvieno Aljanso centimetro gynybos yra pagrindžiami praktiškai.

„Tai, ką matome ir žinome dabar, šiam etapui atrodo kaip solidus dalykas, bet prastesni dalykai slepiasi detalėse. Reikia ir visų detalių sulaukti“, – sakė I. Šimonytė.

Aljansas prieš kurį laiką parengė naujus regioninius gynybos planus, apimančius Baltijos šalis ir Lenkiją, ir juos pristatė NATO valstybių atstovams.

Planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų ir tai atspindi besikeičiančią NATO strategiją. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.

Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad naujieji planai pilnai atitinka Lietuvos lūkesčius.

Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžia, jog planai Baltijos šalims bus „detalesni ir konkretesni“ nei dabartiniai. Vis dėlto jie liks įslaptinti, siekiant neatskleisti operacinių detalių.

M. Morawieckis: Ukrainos saugumas lemia mūsų saugumą

M. Morawieckis kalbėjo manantis, kad liepą vyksiantis NATO viršūnių susitikimas bus svarbus tam, kad Ukrainos integralumui būtų duotos garantijos.

Jis taip pat pridūrė, kad prieš kelias savaites vykusiame susitikime su JAV prezidentu Joe Bidenu ir viceprezidente Kamala Harris (Kamala Haris) akcentavo, jog „svarbu garantijos lygis, kas dėl Ukrainos saugumo“ nes šios šalies saugumas „determinuoja mūsų saugumą.“

Pasak Lenkijos ministro pirmininko, svarbu NATO rėmuose telkti toliau nuo karo Ukrainoje esančius sąjungininkus.

„Ukrainos stabilumas yra labai svarbus visos Europos stabilumui ir progresijai“, – sakė jis.

Lietuva artėjančiame Aljanso susitikime tikisi, kad NATO šalys apsispręs įtvirtinti priešakinės gynybos principus, sudarysiančius pagrindą NATO rytuose dislokuoti daugiau karių, taip pat įsipareigos didinti gynybos finansavimą iki mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei susitars dėl Ukrainos narystės perspektyvos.

NATO atstovai pabrėžia, kad dėmesys Baltijos šalims ir visam rytiniam Aljanso pakraščiui negali būti absoliutus – grėsmių kelia ne tik Kremlius ir ne tik rytiniame sparne.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt