Premjerė: didžiausią įtaką gerėjančiai epidemiologinei situacijai padarė skiepijimas

Vilnius

Kauno miesto sav. nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

175618

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad gerėjančiai epidemiologinei didžiausią įtaką padarė žmonių skiepijimas.

„Aišku, mes labai daug testuojam pastarąjį pusantro mėnesio, testų apimtys tikrai yra labai didelės kiekvieną dieną, tai leidžia greitai nustatyti atvejus ir neleisti jiems plisti, bet manau, kad skiepijimas čia turbūt yra pagrindinis atsakymas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Pasak jos, lyginant su kitomis šalimis, Lietuvos skiepijimo tempai „yra gana geri“. Premjerės teigimu, ir Jungtinės Karalystės pavyzdys rodo, jog pasiekus panašų skiepijimo lygį situacija šioje šalyje ėmė taisytis.

„Labai norėčiau tikėtis, kad kažką panašaus išvysime ir Lietuvoje, o pakeliui neatsiras nenumatytų aplinkybių, tarkim, naujų mutacijų pavidalu, kurios gali reikalą gadinti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Kaip nurodoma Vyriausybės trečiadienį išplatintoje kassavaitinėje apžvalgoje, nauji atvejai, teigiamų tyrimų procentas, 14 dienų sergamumas krenta ir pandemijos pagreitis mažėja.

„Su atsargiu optimizmu žiūriu į skaičius, kadangi tai nėra kelių dienų geresni rezultatai, mes jau galime sakyti, kad tai yra tam tikra tendencija, nes testavimo apimtis išliekant didelėms skaičiai nustatomų atvejų yra tikrai mažesni ir mažesni ženkliai, nei buvo prieš porą savaičių“, – situaciją komentavo I. Šimonytė.

Ji teigė besitikinti, kad žmonės ir toliau skiepysis, nes vakcinų nauda yra labai akivaizdi.

„Kaip ten bebūtų iš mirusių žmonių, kurių mes netekam kiekvieną dieną (...) nuo covido, didžioji dalis – apie 90 proc. – buvo tie žmonės, kurie buvo neskiepyti. Kas dar liūdniau, kad ten yra daug žmonių pagal amžiaus grupes, kurie galėjo būti paskiepyti. Tai nėra ta situacija, kad žmogus negavo skiepo, nes jo eilė dar nebuvo atėjusi“, – kalbėjo premjerė.

„Manau, kad tai gana aiškiai iliustruoja, kokia yra skiepijimosi nauda“, – pridūrė ji.

Paklausta, ar karantinas tęsiamas bus visą vasarą, I. Šimonytė sakė, kad žmonės turi „vertinti turinį“.

„Taip, karantinas yra, klausimas, o ko žmonės negali daryti? Esu ne kartą sakiusi, kad dar kurį laiką kažkokie didesni renginiai, ypatingai uždarose erdvėse, jie nevyks taip, kad nusipirkau bilietą, atėjau ir dalyvauju, kaip anksčiau buvo. Bus skaičiaus apribojimai, masto apribojimai“, – sakė premjerė.

„Visa tai yra karantinas arba ekstremali situacija, nes veiklos apribojimai dar bus“, – teigė ji.

Pasak I. Šimonytės, pagrindinis kriterijus, į kurį reiktų orientuotis, yra visuomenės imuniteto laipsnis.

„Kai priartėsime prie tos 70 proc. ribos, (...) tų apribojimų kažkoks specialus reguliavimas turės vis mažiau pridedamosios vertės. Bet kol kas dar ten nesame, todėl aš manau, kad vasaros pradžioje bent jau dalis apribojimų tikrai liks“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Ji taip pat teigė, jog sunku pasakyti, ar ir vasaros pabaigoje nebus „kažkokių ypatingų reikalavimų“.

Statistikos departamento trečiadienio duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 534,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,2 procento.

Prieš savaitę šie rodikliai buvo atitinkamai 590,9 atvejo ir 5,8 procento.

Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 887 tūkst. 413 žmonių, abiem – 460 tūkst. 411.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt