PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2022 m. Liepos 14 d. 11:43

Premjerė atmeta priekaištus Vyriausybei dėl Kaliningrado tranzito: sako, kad viskas buvo aptarta pakankamai ir iš anksto

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Benas BrunalasŠaltinis: ELTA


240213

Premjerė Ingrida Šimonytė nesutinka su oponentų žeriamais priekaištais, esą Kaliningrado tranzito krizė kilo, nes apribojimai sankcionuotų rusiškų prekių tranzitui buvo įvesti prieš tai to nesuderinus su ES institucijomis ir partneriais.

„Nuo pat sankcijų priėmimo Lietuva tikrai šį klausimą aptarė ir su Europos Komisija ir su strateginiais partneriai. Tačiau kadangi tai yra ES reglamentas, tai dėl jo taikymo modalumų svarbiausia nuomonė yra ES institucijų“, – ketvirtadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.

Premjerė tikino, kad sankcijų taikymo tranzitu į Kaliningradą gabenamoms prekėms klausimas su ES institucijomis buvo suderintas pakankamai.

„Ne šiaip su pareigūnais buvo suderinta, bet su tais direktoratais ir tais Europos Komisijos padaliniais, kurie yra atsakingi už šitą klausimą. Tikrai, tas traktavimas, mano supratimu, buvo pakankamai iš anksto aptartas“, – sakė premjerė.

Galiausiai I. Šimonytė teigė, kad klausimas buvo aptartas ir su ES valstybėmis narėmis.

„Negaliu paneigti, kad su sostinėmis apie tai taip pat buvo pakankamai išsamiai kalbamasi“, – sakė premjerė, pridurdama, kad visgi šiuo klausimu svarbesnė buvo ES institucijų pozicija.

„Svarbiausia yra tai kaip tai interpretuoti ir tas interpretavimas buvo EK“, – apibendrino I. Šimonytė.

Kaliningrado tranzito klausimas tapo trinčių tarptautinėje ir vidaus politikoje priežastimi

Po kelias savaites trukusių diskusijų EK paskelbė naujas gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Toks sprendimas priimtas po to, kai birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi politikai, šis draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.

Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemtą situaciją regione.

Tačiau Lietuvos vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, kad draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.

Kaliningrado tranzito klausimas kėlė įtampą ir šalies viduje. Opozicinės partijos reiškė priekaištus dešiniųjų Vyriausybei, kad ši apribojimus Kaliningrado tranzitui įvedė prieš tai nesuderinusi su ES institucijomis ir partneriais. Galiausiai po EK išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui S. Skvernelio vadovaujama partija pareikalavo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakomybės. Nepasitenkinimą Vyriausybės veikla reiškė ir dalis valdančiųjų. Pasak jų, Vilnius turėjo užimti griežtesnę poziciją ir neatsitraukti, net spaudžiant ES valstybėms ir EK, nuo pritaikytų apribojimų Rusijos prekėms, gabenamos tranzitu per Lietuvą.

Trečiadienį Europos Komisijos sprendimą paskelbus oficialiai užsienio reikalų ministras, prezidentas ir premjerė nesuskubo pakomentuoti susiklosčiusios situacijos. Iš karto sureagavo tik Užsienio reikalų ministerija – ji išplatino pranešimą spaudai. G. Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija aiškino, kad Lietuva, kaip „transatlantinės bendruomenės narė“, negali ignoruoti strateginių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos partnerių, EK pozicijų bei vertinimų.

Nepaisant valdančiųjų gretose gana aiškiai reikštų nuostatų, kad nėra jokio pagrindo ir reikalo leisti ES sankcionuotoms rusiškoms prekėms vėl judėti tranzitu per Lietuvą, URM išplatintame pranešime kritikos Europos Komisijai ir jos paskelbtam išaiškinimui nepareiškė.

„Lietuva teigiamai vertina EK išaiškinimu įvedamus tranzito per ES apimčių apribojimus pagal paskutinių trijų metų istorinius vidurkius, kurie turi atspindėti tik būtinųjų prekių tikrąjį poreikį, taip pat būtinumą sustiprinti tokio tranzito kontrolę“, – teigė ministerija.