Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Premjeras G. Paluckas (kairėje) telefonu kalbėsis su NATO vadovu Marku Rutte. Juliaus Kalinsko (ELTA) ir Scanpix nuotr.
EtapliusŠaltinis: ELTA.LT
Kaip Eltai teigė premjero patarėjas Justinas Argustas, skambučio metu politikai taip pat aptars nacionalinės divizijos vystymą, saugumo padėtį, kritinės infrastruktūros apsaugą Baltijos regione bei didesnės paramos Ukrainai klausimus.
Penktadienį naujienų portalas LRT.lt pranešė, kad Vyriausybė atšaukė Briuselyje pirmadienį neva turėjusį įvykti ministro pirmininko susitikimą su NATO vadovu. Vietoje suplanuoto vizito premjeras, portalo teigimu, dalyvaus koalicijos posėdyje.
Tą pačią dieną G. Palucko patarėjas J. Argustas užtikrino, jog premjero ir NATO generalinio sekretoriaus pokalbis pirmadienį įvyks telefonu.
Iš pradžių patarėjas portalui neatskleidė, kodėl buvo atšauktas gyvas susitikimas, o vėliau pareiškė, jog jis apskritai nebuvo planuotas.
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šalies vadovas teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP krašto apsaugos finansavimo lygis. Papildomi asignavimai reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.