Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt
Vyriausybė pritaria bendrojo ugdymo finansavimo pokyčiams. Trečiadienį posėdyje priimtas sprendimas - pirmas žingsnis keičiant įstatymo formuluotę, kuri leis bendrojo ugdymo finansavimą konstruoti nebe pagal kiekvieną mokinį.
„Sparčiai mažėjant mokinių klasėse, mokinio krepšelis nebėra tinkamiausias finansavimo būdas, jis nebeatitinka mokyklų poreikių. Siekdami mažinti regioninius ugdymo kokybės netolygumus, privalome užtikrinti efektyvų ir ugdymo reikmes atitinkantį mokyklų finansavimą, kuris nekistų nuo menkiausio mokinių skaičiaus svyravimo“, - sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Nuo ateinančių mokslo metų siūloma keisti mokyklų finansavimo principus: ugdymo lėšos būtų skaičiuojamos ir skiriamos pagal klasių skaičių ir dydį, o ne pagal kiekvieną mokinį. Taip pat finansavimas atlieptų realų nustatytą ugdymo planą kiekvienai klasei ir padengtų visus būtinus ugdymo plano įgyvendinimo kaštus.
Naujas finansavimo modelis užtikrins tikslingesnį lėšų panaudojimą, mažoms mokykloms suteiks didesnio stabilumo, o didelėms mokykloms nebeliks finansinės paskatos turėti perpildytas klases, nes finansavimas bus tiesiogiai susietas su ugdymo plano įgyvendinimo apimtimis.
Nuo rugsėjo 1 d. mokykloms finansuoti pagal naują modelį papildomai prireiks 5,4 mln. Eur. Lėšas mokyklų ūkiui išlaikyti, kaip ir iki šiol, skirs mokyklų savininkai, dažniausiai - savivaldybės.
Mokyklų finansavimo pakeitimus rengė darbo grupė, kurioje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos, Vyriausybės, savivaldybių, mokyklų, profesinių sąjungų atstovai. Jie rengė ir detalią finansavimo metodiką.
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)