Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobanko nuotr.
Miglė GiriŠaltinis: BNS
„Jei tai būtų visos NATO sprendimas, aš būčiau už šių naikintuvų siuntimą, – interviu vokiečių dienraščiui „Bild“ sakė M. Morawieckis. – Mano vertinimas grindžiamas tuo, ką NATO šalys nusprendžia drauge.“
Vakarų sąjungininkės turėtų koordinuoti bet kokį naikintuvų tiekimą, „nes tai labai rimtas karas, o Lenkija nedalyvauja šiame kare, NATO nedalyvauja“, – sakė M. Morawieckis ir pridūrė, kad tokiam sprendimui reikia „visos NATO strateginio aptarimo“.
Vakarų šalys tik neseniai pritarė sunkiųjų kovos tankų siuntimui Ukrainai, bet su Rusijos invazija kovojantis Kyjivas jau prašo amerikietiškų F-16.
Jungtinės Valstijos kol kas atmeta galimybę tiekti Ukrainai F-16, bet kitos partnerės palankiau vertina idėją.
Slovakija yra paskelbusi, kad galėtų nusiųsti rusiškų naikintuvų MiG-29, o Nyderlandų politikai kalbėjo apie F-16.
Sprendimas nusiųsti vakarietiškų kovos tankų buvo priimtas po mėnesius trukusių Kyjivo lobistinių pastangų ir savaites vykusių Vakarų sąjungininkių intensyvių diskusijų.
Svarbus lūžis įvyko sausio mėnesį, kai sąjungininkių, įskaitant Lenkiją, spaudžiamas Berlynas pritarė vokiškų tankų „Leopard“ siuntimui ukrainiečiams.
Berlyno politika dėl Ukrainos padidino nepasitikėjimą Vokietija, ypač „centrinėse ir rytinėse Europos šalyse“, sakė M. Morawieckis.
„Vokietija turi galimybių teikti daug didesnę paramą nei suteikė iki šiol, ji turi sprendimų priėmimo galios Europos Sąjungoje, ji turi pinigų Ukrainai, turi diplomatinės galios“, – sakė Lenkijos premjeras.