Prekybininkai nerodo tikrų sviesto kainų – bijo gąsdinti pirkėjus, bet kainos augs ir liks aukštos

Lietuva

Sviesto kainos, jau gerokai perkopusios 3 eurų ribą, gali būti mažesnės nei rinkos kaina – prekybininkai nenori gąsdinti pirkėjų / Alfa.lt

Arvydas JockusŠaltinis: ALFA

339167

Sviesto 200 gramų pakuotė prekybos tinkluose šiuo metu pardavinėjama po 3,3 euro, o „taupantiems“ siūloma įsigyti 20 gramų lengvesnį pakelį – jis kainuos apie 3 eurus.

Palyginimas: prieš metus lietuviško sviesto buvo galima rasti už 2,6 euro, o didžiausia jo kaina nesiekė 3 eurų.

Prekybos tinklams įsivėlus į pieno produktų kainų karą, tikėtasi pigesnio sviesto, bet kainos šoko į viršų ir toliau nesiliauja stebinti.

Vienos didžiausių pieno perdirbimo grupių „Vilvi grupė“ vadovas ir pagrindinis akcininkas, AB „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius sako, kad sviesto kaina dar augs ir liks aukšta.

„Gali pabrangti dar vienu kitu procentu ir padėtis galbūt stabilizuosis, bet ateityje matau gana aukštą kainų lygį“, – Alfa.lt sakė jis.

Verslininko teigimu, pieno produktų savikainoje žaliavinis pienas sudaro apie 70 proc., o jo supirkimo kaina šiuo metu yra istorinėse aukštumose – tokių kainų jis neprisimena.

G. Bertašius: sviesto kaina dar augs ir liks aukšta / Gediminas Bartuška/ELTA

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas akcentuoja, kad didmeninė sviesto kaina Europos Sąjungoje (ES) pakilo iki rekordinio lygio dar spalio mėnesį, kai vidutiniškai siekė 7,8 euro už kilogramą (Eur/kg).

Dabar ji nusileidusi iki 7,4 Eur/kg, tačiau vis vien lieka istoriškai didelė ir maždaug 35 proc. didesnė negu prieš metus.

„Todėl esant tokiam didmeninės kainos šuoliui, normalu, kad su tam tikru vėlavimu auga ir mažmeninė sviesto kaina“, – Alfa.lt sakė T. Povilauskas.

Rinkos dėsnių neišvengsi

G. Bertašius aiškina, kad kainos auga, nes bendroje Europos ir pasaulio ekonominėje erdvėje yra smarkiai padidėjęs pieno riebalų, sviesto ar grietinėlės poreikis.

Kita priežastis ta, kad Vokietijoje, Olandijoje, Airijoje ir Prancūzijoje yra sumažėjęs pieno kiekis.

„Tos priežastys lemia didesnę pieno produktų, tarp jų ir sviesto, paklausą ir pagal rinkos dėsnius kaina pasaulyje ir Europoje kyla. Lietuva yra Europos ekonominėje erdvėje, tad ją veikia tie patys dėsniai“, – sakė G. Bertašius.

Verslininkas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pieno perdirbimo pramonė eksportuoja 70 proc. produkcijos. Šios produkcijos paklausa dabar yra didesnė, todėl tai veikia ir vidaus rinką.

„Vilvi grupė“ vidaus rinkoje parduoda tik 10 proc. visos savo produkcijos. „Be abejo, paklausa eksporto rinkose daro įtaką formuojantis vidaus rinkos kainoms“, – sakė jis.

„Potencialo augti dar yra“

Valstybės agentūros duomenimis, vidutinė mažmeninė sviesto kaina Lietuvoje pernai gruodį buvo 13,6 Eur/kg, arba maždaug 15 proc. didesnė negu prieš metus.

Ekonomistas T. Povilauskas primena, kad Lietuvoje sviesto kainų mažmeninėje rinkoje rekordas buvo pasiektas 2022 m. spalį, kai vidutinė kaina buvo apie 14,7 Eur/kg.

„Todėl potencialo sviesto kainai parduotuvėse augti dar kokiais 5–8 proc. yra“, – teigė jis.

Ekonomistas sviesto kainos vidurkį ragina vertinti atsargiai, nes didžioji dalis sviesto perkama per akcijas – šiandien galime atrasti privataus ženklo sviesto Lietuvos parduotuvėse po 8–9 Eur/kg.

„Be to, parduotuvės stengiasi labai negąsdinti gyventojų su sviesto brangimu ir pritraukti pirkėjų mažesnėmis sviesto kainomis, net jeigu ir jo pardavimas nėra pelningas“, – mano T. Povilauskas.

T. Povilauskas: parduotuvės stengiasi labai negąsdinti gyventojų ir pritraukti pirkėjus mažesnėmis sviesto kainomis, net jeigu pardavimas nėra pelningas / Alfa.lt

T. Povilauskas pastebėjo, kad istoriškai didmeninė sviesto kaina po šuolio aukštyn ilgai neužsibūdavo, todėl svarstė, kad sviesto kainos pikas galbūt jau liko už nugaros, tačiau didesnį nuosmukį didmeninėje rinkoje jis prognozuoja arčiau vasaros.

„Pagrindinė sąlyga norint sulaukti pigesnio sviesto – arba turi augti žaliavinio pieno gamyba Europoje, arba daugiau pieno nukreipiama į sviesto, o ne į sūrio gamybą.

Kadangi sūrio paklausa lieka stipri, daugiau vilčių dėčiau į pieno gamybos didėjimą, nes, padidėjus pieno supirkimo kainai, turėtų būti nemažai paskatų didinti gamybą net ir įvertinus visus žaliojo kurso iššūkius sektoriui“, – sakė jis.

T. Povilauskas prognozuoja, kad kiti pieno produktai, ypač šviežio pieno, kuriuose yra daugiau riebalų, Lietuvoje artimiausiu metu taip pat gali pabrangti keliais procentais.

Mažėja pieno gamyba

Alfa.lt rašė, kad daugiau kaip 300 pieno ūkių vienijantis žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ iš dalies susikūrė, paskatintas galimai „nesąžiningų“ ir ūkininkus žlugdžiusių pieno supirkimo kainų.

Ūkininkai įtarė, kad didžiosios pieno produktų gamybos įmonės pieną superka dirbtinai maža kaina, kuri buvo gerokai mažesnė nei Europoje, o kai kuriais metais net nepadengdavo pieno gamybos sąnaudų.

Nuo įsikūrimo 2008 m. „Pienas LT“ išaugo iki vieno didžiausių pieno kooperatyvų Baltijos šalyse ir perdirbimo įmonių Lietuvoje, savo produkciją eksportuoja į daugiau kaip 40 pasaulio šalių.

Dabar „Pienas LT“ kooperatyvas superka pieną iš ūkininkų, jį separuoja, grietinėlę kaip riebalų žaliavą išveža ir parduoda Lenkijoje, o baltymus perdirba į aukštos kokybės pieno miltelius.

Kooperatyvas visą perdirbtą produkciją eksportuoja – „Pienas LT“ produktų Lietuvos parduotuvių lentynose nėra.

Susikūrus šiam kooperatyvui, didieji perdirbėjai neteko didelės dalies žaliavinio pieno ir buvo priversti žaliavą įsivežti iš kitur, tad pienas dabar didesniais kiekiais atsivežamas iš Latvijos, Estijos, Lenkijos.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas anksčiau Alfa.lt sakė, kad pieno gamyba Lietuvoje katastrofiškai sumažėjusi ir toliau mažėja, nors galėtų būti priešingai.

Pasak jo, negalėdami įgyvendinti griežtų Europos Sąjungos žaliųjų reikalavimų ūkininkai eina lengviausiu keliu – nutraukia pieno gamybą. Dėl to mažėja pieno gamyba Europoje.

„Tikėtina, kad tai irgi prisidės prie pieno produktų kainų augimo“, – spėjo P. Viršilas.

Vis dėlto jis mano, kad Lietuvoje yra vienos palankiausių Europoje sąlygų pienininkystei plėtoti.

P. Viršilo teigimu, Lietuvos pienininkystės potencialą iliustruoja tokie skaičiai: Nyderlanduose kvadratiniame kilometre yra 37, Lietuvoje – 3 karvės.

„Pieno žaliavos netrūksta“

„Vilvi grupės“ vadovas G. Bertašius nesutinka, kad Lietuvoje trūksta pieno žaliavos. Esą mūsų šalyje pagamintas pienas visada buvo „konkurencinis“, o verslas trijų Baltijos šalių rinką vertina kaip vieną.

„Nesutinku, kad trūksta žaliavos. Tiesiog yra konkurencija. Taip, nėra pieno, kuris būtų neperdirbamas.

Bet aš šioje gamykloje (Vilkyškių pieninėje – red.) dirbu 32 metus ir nebuvo nė vienų metų, kad pieno žaliavos būtų per daug, t. y. kad jos neperdirbtų ir ją reikėtų utilizuoti, t. y. gyvuliams sušerti.

Taip, vienu metu dėl jos daugiau konkuruojama, kitu – mažiau. Kai produktai paklausūs eksporto rinkose, daugiau konkuruojama, kai mažiau paklausūs ir kažkiek reikia kaupti, konkuruojama mažiau.

Manau, šiandien konkurencija dėl pieno žaliavos yra didesnė, bet tikrai jos netrūksta. Nėra trūkumo ir niekada jo nebuvo. Niekada nebuvo, kad dėl žaliavos trūkumo nepatiektume produkto į vidaus rinką ar nevykdytume užsakymų. Todėl nesutinku su teiginiu, kad žaliavos trūksta“, – sakė G. Bertašius.

Šiuo metu, pasak jo, konkurencija dėl pieno yra didesnė nei praėjusių metų pavasarį ir vasarą, gamyklos dirba visiškai apkrautos.

„Mes pieną įsivežame iš Latvijos ir Estijos. Kadangi Latvijoje turime gamyklą, Baltijos valstybes vertiname kaip vieną erdvę.

Pavyzdžiui, sausio mėn. Lietuvoje pirkome 50 proc., Latvijoje ir Estijoje – dar 50 proc. pieno. Bet mes („Vilvi grupė“ – red.) dalį pieno perdirbame Latvijoje.

Bet, aišku, Lietuvoje perdirbame daugiau negu 50 proc. lietuviško pieno, nes visas estiškas ir dalis latviško pieno perdirbamas gamykloje Latvijoje“, – pasakojo G. Bertašius.

„Vilvi grupė“ turi penkias gamyklas: po vieną Vilkyškiuose ir Kelmėje, dvi Tauragėje ir vieną Bauskėje, Latvijoje.

Verslininkas neigė gandus, kad Lietuvoje trūkstant pieno žaliavos grupė planuoja statyti pieno perdirbimo gamyklą Lenkijoje.

„Ne, pirmą kartą girdžiu iš jūsų. Kaip sakoma, feikas, neteisinga informacija, – tikino G. Bertašius. – Netgi minčių neturėjome, kad Lenkijoje statysime kažką.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt