Prekių klastotės – pavojus sveikatai ar net gyvybei

Vilnius

Pexels.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

68037

Vis daugėjant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, prekių klastočių statistika ir toliau išlieka šokiruojanti. Prekyba suklastotomis prekėmis nuolatos didėja ir kelia ekonominių nuostolių, tačiau svarbiausia tai, kad jos gali itin stipriai pakenkti pirkėjų sveikatai. Plačiau apie prekių klastojimo niuansus pasakoja Mykolas Jakutis, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ vyresnysis teisininkas, advokato padėjėjas.

Gali sukelti traumų

Šiuo metu pasaulinė prekyba suklastotomis prekėmis iš tiesų klesti. Nors didžiąją dalį suklastotų prekių sudaro drabužiai ir mados aksesuarai, pastebima tendencija, kad prekyba pereina nuo palyginti nekenksmingų prekių, tokių kaip avalynė ar drabužiai, prie tokių kaip vaistai, įvairūs pesticidai, asmens higienos priežiūros priemonės, įvairūs elektronikos prietaisai, automobilių atsarginės detalės ir pan. Akivaizdu, kad prekyba tokiomis prekėmis nėra vien tik ekonominė, tačiau tampa ir visuomenės sveikatos problema. Su prekių klastotėmis susijusi rizika ne visada yra akivaizdi ir suprantama vartotojams, tačiau saugumo ir sveikatos pasekmės gali būti labai sunkios ar net pavojingos gyvybei.

Akivaizdu, kad suklastotų prekių gamintojų pagrindinis tikslas ir motyvacija – kuo didesnis pelnas kuo mažesnėmis sąnaudomis, tačiau vartotojų gerovės paisoma labai retai. Atsižvelgus į kuo didesnio pelno siekimo motyvaciją, didžioji dauguma suklastotų prekių yra labai prastos kokybės ir gali būti pagamintos iš kenksmingų medžiagų, kurios gali sukelti negalavimų ar traumų apie tai nežinantiems tokių prekių pirkėjams ir vartotojams.

Klastotės suvilioja kainomis

Prekių klastočių problematika apima beveik visas pramonės šakas, nuo, pavyzdžiui, suklastotų treniruoklių, kurias naudojantis vartotojai gali rimtai susižeisti, iki suklastotų automobilių saugos oro pagalvių. Jos susidūrimo metu gali sprogti ir, priešingai nei jų pagrindinė paskirtis apsaugoti nuo sužalojimų ar išsaugoti gyvybę, gali sukeli rimtų sužeidimų. Be to, tokio sprogimo pasekmės gali būti pavojingos gyvybei. Kitas pavyzdys – alkoholinių gėrimų klastotės, kurių sudėtyje gali būti aušinimo skysčio ar cheminių valymo skysčių.

Suklastotų prekių kaina dažnai gali būti panaši kaip ir originalios prekės, tačiau tokią klastotę pagaminti kainuoja gerokai mažiau nei originalą. Dėl šios priežasties yra didelė tikimybė, kad prekių klastotės neatitiks originalioms prekėms keliamų reikalavimų – gali bet kada sulūžti ar sugesti, taip sukeldamos rimtų sveikatos problemų vartotojams.

Klastotė ir originalas: didžiausi skirtumai

Kaip vienas dažnų klastočių pavyzdžių – įvairi saugumo įranga. Vartotojas, pirkdamas neoriginalų ir suklastotą dviratininko šalmą, kuris neatitinka originalios prekės gamintojo reikalavimų, tikrai negali būti garantuotas, kad toks šalmas atliks pagrindinę savo funkciją – apsaugos vartotojo galvą nuo smūgio. Taip suklastotas šalmas gali atrodyti labai gražiai ir kaina gali būti patraukli, tačiau savo pagrindinės paskirties jis neatliks. Didelė tikimybė, kad smūgio atveju pats šalmas tiesiog suskils ir vartotojo galva bus visiškai neapsaugota.

Jungtinėje Karalystėje 2018 metais atliktas tyrimas parodė, kad 1 iš 10 vartotojų, kurie buvo įsigiję suklastotą prekę internetu, susižalojo būtent naudodami tokią suklastotą prekę pagal jos paskirtį. Aišku, yra ir kitų daug skausmingesnių pavyzdžių, susijusių su suklastotų prekių, kurių naudojimas privedė prie mirtinų pasekmių, pavyzdžiui, toksinis kosulio sirupas, toksiniais dažais nudažyti kūdikių žaislai ar toksinė dantų pasta. Visų šių prekių klastočių naudojimas lėmė netgi vaikų mirtis.

Kaip apsisaugoti nuo klastočių?

Dažniausiai suklastotos prekės perkamos internetu, užsienyje, ypač trečiosiose šalyse, esančiose internetinėse parduotuvėse. Tokiu atveju, įsigijus prekių klastotę, galima kreiptis į pardavėją ir bandyti prekę grąžinti. Vis dėlto tikimybė, kad pardavėjas sureaguos į pirkėjo prašymą, yra labai maža. Jeigu prekių klastotę vartotojas pirko Lietuvoje esančioje internetinėje parduotuvėje, reikia nebijoti reikalauti grąžinti pinigus, nes įstatymai draudžia prekybą prekių klastotėmis.

Renkantis prekę, nėra nė vieno ar kelių universalių požymių, kurie leistų atpažinti, kad ji suklastota. Visgi vienas esminių dalykų yra būtent prekės kaina. Suklastotų prekių kainos, palyginti su originaliomis, visada mažos. Tačiau ir tai nėra taisyklė, nes geros kokybės klastotės savo kaina dažniausiai nelabai nusileidžia originalaus gaminio kainai.

Siekiant apsisaugoti nuo klastočių, prekes svarbu užsisakinėti tik iš patikimų pardavėjų. Prieš įsigyjant daiktą reikėtų pasiteirauti, kokios taikomos garantijos, taip pat pasidomėti apie prekių grąžinimo galimybę. Tiesa, jeigu prekės yra užsakinėjamos iš Kinijos, tuomet beveik visais atvejais bus įsigyjama klastotė.

Kita vertus, dauguma vartotojų vis tiek visais įmanomais būdais sieks įsigyti kuo pigesnę suklastotą prekę – svarbiausia, kad ant pigios ir nekokybiškos prekės puikuotųsi garsus prekių ženklas. Vis dėlto, kaip jau minėta, įsigydami klastotes, vartotojai negerbia savo pačių teisių – jei prekė jau suklastota, nebegalima kalbėti ir apie tokius dalykus kaip prekės atitikimas saugumo reikalavimams ir kita.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt