Prekių eksportas šiemet išlaiko rekordinį tempą

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

21756

Šalies prekių eksporto raida šiemet toliau vystosi sparčiai, auga eksporto kiekiai ir eksportuojamų prekių vertė, o prekių eksporte ryškėja Lietuvos inžinerinės pramonės lyderystė, rodo naujausia „Versli Lietuva“ Lietuvos prekių eksporto tendencijų apžvalga.

2017 m. sausį-rugsėjį prekių eksporto vertė augo beveik 17 proc. Trečią šių metų ketvirtį metinis augimas pradėjo lėtėti, bet išliko dviženklis ir siekė 14,7 proc. Liepą-rugsėjį bendrą eksportą augino toliau didėjantis inžinerinės pramonės eksportas, išaugusi pieno produktų paklausa užsienyje ir atsigaunanti Rusijos ekonomika. Lietuviškos kilmės prekių eksportui ES rinka išlieka pagrindine eksporto kryptimi - ES šalims tenka trys ketvirtadaliai visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės.

„Inžinerinė pramonė išlieka eksporto lyderė, visus šiuos metus išlaikiusi didesnį nei 17 proc. vidutinį ketvirtinį augimą. Po pasaulinės ekonominės krizės sektoriaus įmonės daug investavo į naujausias technologijas, darbuotojų kvalifikaciją, naujų produktų kūrimą. Tai leido per dešimtmetį įsitvirtinti pasaulinėje vertės grandinėje, dirbti su dideliais tarptautiniais klientais. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, inžinerinės pramonės eksportas išaugo penktadaliu ir eksporto vertė pasiekė 661 mln. eurų. Be to, šiemet regimai atsigavo Rusijos rinka ir, stebėdami ekonominio gerėjimo tendencijas, lietuviai stengiasi išnaudoti atsiradusias galimybes, drąsiau ryžtasi atnaujinti kontaktus su šios šalies verslininkais“, - sako „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas.

Per trečią ketvirtį iš inžinierinių įmonių eksporto vertę labiausiai didino guminių, plastikinių, kompiuterinių, elektroninių, optinių ir metalo gaminių gamintojai. „Džiugu, kad daug žinių ir aukštųjų technologijų reikalaujanti lazerių pramonė per devynis mėnesius eksporto apimtį padidino 40 proc., ypač daug užsakymų sulaukta iš Rytų Azijos regiono pramonės įmonių. Tai rodo aukštą šalies įmonių konkurencingumo lygį bei atveria puikių perspektyvų sektoriaus augimui ateityje“, - sako V. Ivanovas.

Šių metų trečią ketvirtį maisto produktų, skirtų eksporto rinkoms, kainos išaugo dešimtadaliu, o eksportuotų produktų kiekis - 3,5 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2016 m. Lietuvos maisto pramonės įmonės sėkmingai pasinaudojo išaugusia paklausa pieno sektoriuje ir per metus beveik 50 proc. padidėjusiomis kainomis. Nors liepą-rugsėjį pieno produktų eksportuota dešimtadaliu mažiau, bendra pieno produktų eksporto vertė augo beveik trečdalį, iki 164,7 mln. eurų.

Tuo tarpu žemės ūkio bendrovių eksportuotų produktų vertė trečiąjį ketvirtį sumenko daugiau kaip penktadaliu. Palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, javų eksportas smuko 15 proc., o daržovių - daugiau nei per pusę. „Pasaulyje kviečių vidutinė kaina paaugo 4 proc., bet dėl prastesnio oro lietuviškų grūdų derlius šiemet mažesnis maždaug 5 proc., todėl ir kviečių eksporto apimtis sumažėjo 22 proc. Tikėtina, kad ir paskutinį metų ketvirtį kviečių eksporto tendencijos išliks panašios“, - teigia V. Ivanovas.

„Versli Lietuva“ analitikų duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos prekių eksporto augimui didžiausią įtaką turėjo augančių kainų veiksnys, o antrą ir trečią ketvirčiais išryškėjo spartesnis eksportuojamos produkcijos apimčių augimas.

Augančios eksporto apimtys turi didesnį teigiamą poveikį Lietuvos pramonės įmonėms nei kainų augimas, nes efektyviau išnaudojami gamybos pajėgumai, didėja darbo našumas, o ilgalaikėje perspektyvoje tai skatina investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt