Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA
„Belaisvių problemos mastas yra didžiulis. (...) Mes tiesiog baisimės, kokia problema tai yra. Daugiau nei 10 tūkst. Ukrainos karių nelaisvėje šiuo metu, nekalbame net apie civilius“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė visuomeninės organizacijos „Karių išlaisvinimas“ vadovė Natalija Epifanova.
Ji akcentavo, kad organizacija neturi duomenų, kokia yra nelaisvėje laikoma karių būklė. N. Epifanovos teigimu, vienintelė informacija apie nelaisvėje laikomus asmenis yra ta, kurią papasakoja išlaisvinti kariai.
„2022 metų pabaigoje mes pradėjome gauti informaciją iš išlaisvintų karių apie kai kuriuos belaisvius, kad jie yra sergantys, paralyžiuoti, mirštantys ir iki šiandienos nežinome, kas su jais vyksta. Tai yra labai dideli skaičiai karių, kurių lėtinės ligos paūmėjo, jie miršta nuo išsekimo“, – sakė organizacijos vadovė.
„Mūsų belaisviai yra kankinami badu, šalčiu, jiems neteikia medicininės pagalbos, juos žudo nelaisvėje. Teroristiniai aktai, nužudymai – visa tai yra fiksuojama vaizdo įrašais ir mes neturime ryšio su jais, mes nežinome, kur jie“, – akcentavo ji.
Todėl N. Epifanova kreipėsi į Lietuvos Seimą su prašymu padėti susigrąžinti rusų nelaisvėje laikomus ukrainiečių karius.
„Mes kreipiamės į Lietuvos Seimo narius – prašau sustiprinkite mūsų diplomatiją, galbūt turite asmeninius sprendimus, kaip galime spręsti šią bėdą, kaip vykdyti spaudimą Rusijai taip, kad šis klausimas būtų sprendžiamas principingai“, – paprašė ji.
Organizacijos vadovė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vykdomų apsikeitimų belaisviais skaičius yra labai mažas.
„Paskaičiavome, jei toks apsikeitimų tempas bus ir toliau, tai užsitęs iki dešimties metų. Klausimas, ar jie turi tiek laiko. (...) Todėl labai prašome palaikymo ir darbo kartu su mumis ties mūsų belaisvių išlaisvinimu“, – pabrėžė N. Epifanova.
Antradienį Seime įvykusioje „Azov“ organizacijos spaudos konferencijoje, pasidalino ir Ukrainos kariai.
Ruslanas Serbovas akcentavo žinojęs, kad sprendimas dalyvauti specialiojoje operacijoje Mariupolyje buvo „bilietas į vieną pusę“.
„Tada, kai Mariupolis jau buvo apsuptas žiedu, kai priešo pajėgos buvo daug didesnės, galbūt net apie 20 kartų didesnės nei mūsų“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė „Azovstal“ gynėjas R. Serbovas.
„Žinojome, kad tai yra bilietas į vieną pusę, tačiau aš neturėjau jokių abejonių, norėjau kuo greičiau atsistoti kartu į rikiuotę kartu su tais drąsias kariais, kurie jau buvo ten, ir naikinti priešą“, – taip pat akcentavo jis.
„Azovstal“ gynėjas R. Serbovas akcentavo net negalvojęs apie atsitraukimo galimybę.
„Mūsų vadovybė susitarė su jų vadovybe, kad mus išveš Raudonasis Kryžius ir Jungtinės Tautos garantavo saugumą, tačiau mes net negalvojome trauktis, kam man trauktis, jei aš ten atskridau su sraigtasparniu ginti“, – pabrėžė jis.
R. Serbovas taip pat įvertino Lietuvos pagalbą Ukrainai kovojant prieš Rusijos agresiją.
„Kaip aš jau daug kartų esu sakęs, tam kad gautum laisvę, turi atiduoti kraujo, kažkas moka už laisvę savo gyvybe, ranka, koja, viskas turi savo kainą, niekas neatsitinka tiesiog taip. Ir Lietuva tai suprato labai seniai. Jei visi mums padėtų taip kaip Lietuva, mes seniai būtume laimėję“, – pabrėžė jis.
R. Serbovas 2022 metų gegužę buvo sužeistas, jam teko amputuoti koją. Vėliau „Azovstal“ gynėjas pateko į rusų nelaisvę, tačiau po pusantro mėnesio dėl sunkių sužeidimų buvo iškeistas.