PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2018 m. Lapkričio 13 d. 10:29

Prasidėjus šildymo sezonui ypač padidėjo oro užterštumas miestuose

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


60078

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose orą teršia ne tik transportas ar pramoninė veikla, bet ir gyvenamųjų namų šildymo sistemos. Tai įrodo ir šiųmetiniai aplinkos monitoringo rezultatai - lyginant su šiltuoju metų laiku, prasidėjus šildymo sezonui ypač padidėjo oro užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Aplinkos apsaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad pavojus kyla ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.

„Kuo kietosios dalelės smulkesnės, tuo jos pavojingesnės, nes yra itin lakios ir taip greitai nenusėda ant žemės, palyginimui, jų skersmuo yra iki 10 mikronų, o žmogaus plauko - apie 60 mikronų. Tad jos sukelia pavojų žmonių sveikatai, nes gali patekti ir kauptis plaučiuose, kraujotakos sistemoje bei sukelti kvėpavimo sistemos ir širdies, kraujagyslių ligas“, - aiškina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros prof. dr. Saulius Vasarevičius.

Oro teršalai ypač kenkia vaikų, besilaukiančių moterų ir senyvo amžiaus žmonių sveikatai. Remiantis Lietuvos ir kitų šalių moksliniais darbais, nustatyta aiški oro teršalų - kietųjų dalelių, azoto oksidų koncentracijos ir vaikų sergamumo astma priklausomybė. Pasak specialisto, padidėjusi oro tarša šaltuoju laikotarpiu, kai išauga šiluminės energijos poreikis, yra įprastas reiškinys. Šiam taršos padidėjimui, anot jo, bene didžiausią poveikį turi individualių namų šildymo sistemos.

„Pagrindiniai taršos kietosiomis dalelėmis šaltiniai yra kietojo kuro, pavyzdžiui, anglies ar medienos deginimas. Šiandien rinkoje pasitaiko ir nesąžiningų pardavėjų, bandančių parduoti medienos pjuvenas iš lakuotų ar dažytų medienos atliekų. Tai plika akimi pamatyti ir atskirti ypač sunku, tačiau deginant pjuvenas į aplinką išsiskiria pavojingos medžiagos. Tad reiktų pirkti tik tokį kurą, kuris yra sertifikuotas. Žinoma, žmonės, norėdami sutaupyti, namus šildo ir atliekomis, bet tikriausiai nesusimąsto, kaip kenkia sau ir aplinkiniams“, - atkreipia dėmesį prof. dr. S. Vasarevičius.

Anot Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojo Vytauto Krušinsko, prie oro taršos pokyčių nemažai gali prisidėti nepalankios meteorologinės sąlygos.

„Šiais metais viena iš kietųjų dalelių koncentracijos vertinimui nustatytų metinių normų kai kuriuose miestuose jau pasiekta ir viršyta. Vidutinė paros ribinė vertė - 50 mikrogramų kubiniame metre, kuri negali būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus. Vilniuje užfiksuotos 35 dienos, Klaipėdoje - 52. Prasidėjus šildymo sezonui ir vyraujant sausiems orams, tikimybė, kad viršijimo atvejų padaugės, yra dar didesnė“, - sako V. Krušinskas.

Pasak V. Krušinsko, reiktų imtis priemonių ne tik tada, kai užfiksuojamas oro taršos padidėjimas, bet ir pasirūpinti, kaip tam užkirsti kelią. Šią problemą, pasako jo, gyventojams būtų geriausia spręsti prisijungiant prie centralizuoto šilumos tiekimo. Jis sako, kad tokiu būdu būtų sumažintas taršos šaltinių - kaminų, per kuriuos į aplinkos orą patenka deginant kurą susidarantys teršalai, kiekis.

„Savivaldybės kaip prevencines priemones naudoja šlavimo mašinas su aukštu kietųjų dalelių sulaikymo efektyvumu, o dulkėtumui mažinti, laisto neasfaltuotus kelius, plauna miestų gatves. Esant ypač nepalankioms teršalų išsisklaidymui meteorologinėms sąlygoms arba kai viršijama teršalų koncentracijai nustatyta ribinė vertė, savivaldybės gali laikinai apriboti transporto priemonių eismą arba uždrausti jį tam tikrose teritorijose. Visos savivaldybės apšiltina savo miesto gyvenamuosius namus, kad šildymo sezono metu būtų mažiau naudojama kuro ir tokiu būdu sumažėtų šildymo sistemų išmetama tarša“, - apie taikomas oro užterštumo mažinimo priemones pasakoja Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė.

Taip pat už atliekų deginimą taikomos nuobaudos nuo 30 iki 1200 eurų.

Apie tai, kad vienas svarbiausių oro taršos šaltinių miestuose yra kietojo kuro - anglies, malkų, biokuro, durpių, briketų ir kitų medžiagų naudojimas namams šildyti, kalbama ir socialinės akcijos „Misija: nulis” renginiuose, kurių tikslas yra paskatinti kiekvieną iš mūsų keisti kasdieninį vartojimą į draugiškesnį aplinkai.

Šią socialinę akciją inicijuoja Aplinkos ministerija iš ES paramos lėšų.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru, kuris deginamas pasenusiuose, techniškai netvarkinguose įrenginiuose, laiku ir tinkamai neišvalius kaminų ir pakurų, į aplinkos orą patenka dar daugiau teršalų, kurie kelia pavojų visų tos vietovės gyventojų sveikatai. Aplinkos apsaugos, energetikos ir kitų sričių specialistai dalinasi ir kitų šalių patirtimi, naudingais patarimais, kaip prisidėti prie švaresnės aplinkos, vyksta diskusijos.

ELTA