Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Stocksnap.io nuotr.
Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt
Vasario viduryje prasidėjo septintosios Lietuvių kalbos dienos. Lietuvių kalbos dienų sostinės titulą iš Ukmergės šiemet perima Šakiai. Vasario 21 d. VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis ir Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis pasirašys Lietuvių kalbos dienų sostinės projekto sutartį. Šakių kultūros centre 17 val. vyksiančiame renginyje „Kalba – žmogaus kultūros esmė“ skambės pranešimai, bus teikiama vardinė J. Augustaičio statulėlė „Raidė A“, pristatomos Vinco Kudirkos ir Jono Jablonskio hologramos. Renginį ves televizijos laidų vedėjas Rolandas Vilkončius, koncertuos Artūras Chalikovas (gitara, vokalas) ir Tomas Botyrius (saksofonas).
Kaip veiklas vienijantį simbolį zanavykai pasirinko mažiausią iš kalbos elementų – raidę. Raidės motyvas pasikartos ne kartą renginių cikle. Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos sudarytoje renginių programoje „Šakiai – Lietuvių kalbos sostinė 2022“ numatyta daug įdomių renginių, kuriuose galės dalyvauti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantys lietuviai ir visi besidomintys lietuvių kalba.
Ruošdamasis vykti į Šakius VLKK pirmininkas A. Antanaitis sako besidžiaugiantis galimybe vėl apsilankyti didžio kalbininko J. Jablonskio krašte, išgirsti zanavykų tarmę ir giria šakiečius sukūrus įvairiapusę ir išradingą programą. „Tai yra gražus sutapimas, kad šiemet Kalbos dienų sostine tapo Šakiai, vienas iš Sūduvos centrų. O kaip žinome, šiuos metus Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais.“
Šakių rajono meras E. Pilypaitis primena, kad kalbininkas Jonas Jablonskis augdamas Šakių krašte kartu su motinos pienu sugėrė ir vietinę kalbą, kurios pagrindu vėliau rašydamas lietuvių kalbos gramatiką ją supynė į norminės kalbos audinį. Žinoma, sukurdamas lietuviškus atitikmenis tuo metu gajiems barbarizmams, įnešė ir labai savito, asmeniško braižo. „Natūralu, kad tam pačiam krašte užaugę mes turime ne tik garbę manyti save esant taisyklingiausiai kalbančiais, bet ir prievolę saugoti savo kalbos grynumą, ją puoselėti bei autentiškai perduoti“, – tvirtina meras. Tradicinių kalbai skirtų renginių rengta ir anksčiau. Šiemet rajone vyks jau 50-oji Kalbos diena. Meras pasakoja, kad jos organizaciniai rūpesčiai jau tapę įprastu, visus metus trunkančiu pasiruošimo ritmu, o Šakius paskelbus Lietuvių kalbos sostine, viskas dar labiau įsiprasmina ir susakralėja. „Pasauliui vis labiau globalėjant kyla pagunda suskubėti ten, kur viskas paprasčiau ir aiškiau kuo didesniam ratui žmonių, bet nepaisant šių neišvengiamumų, lieka pareiga išsaugoti savo kalbos unikalumą ir išskirtinumą, o tai padaryti tampa vis sunkesniu iššūkiu. Džiaugiuosi, kad nuotolinio darbo ir mokymosi iššūkius mūsų švietimo įstaigos bei viešoji biblioteka išnaudojo itin kūrybiškai ir reikšmingai, viktorinų ir kitų pateikčių pavidalu skatinusios susidomėti kalbos, jos istorijos dalykais, daug ką pasikartoti ir iš naujo atrasti. Tikiu, kad savo gimtosios kalbos neprarasime kaip brangiausios savo identiteto dalies, o ja didžiuosimės, ja išsiskirsime bei drąsiai prisistatysime“, – teigia Lietuvių kalbos dienų sostinės titulą gavusios savivaldybės vadovas.
Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė siūlo nepamiršti, kad Šakiai visada buvo Zanavykijos sostinė. „Esame bendrinės lietuvių kalbos lopšio kraštas, turtingas kalbą kūrusių, puoselėjusių ir ateities kartoms išsaugojusių asmenybių: kalbininkų, rašytojų, tautinio sąjūdžio ideologų, knygnešių. Todėl kalbą puoselėjame su užsidegimu, zanavykišku unoru ir atsakomybe“, – sako projekto iniciatorė ir pagrindinė įgyvendintoja.
Organizatoriai pasakoja, kad vardinė J. Augustaičio statulėlė „Raidė A“ kasmet minint Gimtosios kalbos dieną teikiama Šakių krašto žmogui už tiesioginę ir visuomeninę veiklą ugdant gimtosios kalbos raštingumą, jos mokymosi motyvacijos stiprinimą, patriotinių jausmų ir tautinės tapatybės simbolio – kalbos – puoselėjimą. „Organizuodami Lietuvių kalbos dienų renginius taip pat nepamiršime ir mūsų kertinių asmenybių: J. Jablonskio, V. Kudirkos, M. Sederevičiaus, A. Tatarės. Dalinsimės visiems šiuo sudėtingu laikotarpiu taip reikalingais vitaminais. O mūsų vitaminai ypatingi, inovatyvūs ir puikiai veikiantys. Tai vitaminai „K(alba)“ ir „S(kaitymas)“. Zanavykiškam žodžiui populiarinti bus skirti nuotoliniai senųjų zanavykiškų tekstų skaitymai „Vitaminas S(kaitymas)“, kalbos paslaptis teks išnarplioti vartojant vitaminą „K(albą)“ – virtualias viktorinas“, – pasakoja bibliotekos vadovė. Dėmesys bus parodytas ir Pranciškui Skorinai, kurio jubiliejinius metus šiemet minime. Atidarymo renginyje bus skaitomas pranešimas „LDK raštija kaip Europos kultūros fenomenas ir Pranciškaus Skorinos veikla kultūriniame, istoriniame kontekste“ (prof. habil. dr. Sergejus Temčinas), vėliau organizuojama virtuali viktorina „Vitaminas S(korina)“ ir kūrybinis konkursas „Raidė“, kuri bus gaminama (kuriama) XV a. stilistika.
Pasitelkdami pasakotoją (storytelling) šakiečiai bendradarbiaus su Škotijos lietuvių bendruomene, taip stengdamiesi lietuvių kalbą populiarinti ir užsienyje. Dar viena nauja idėja – gyvoji biblioteka „Skolinkis gyvąją knygą“. Tai intelektualūs susitikimai su iš Šakių krašto kilusiais žymiais žmonėmis: poetais, režisieriais, aktoriais, muzikantais. Juos vienija bendras vardiklis – kalba. Kalba plačiąja prasme (poezijos, scenos, muzikos kalba).
Tradicinėse Valstybinės lietuvių kalbos komisijos inicijuojamose Lietuvių kalbos dienose tradiciškai dalyvauja ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenės, ambasados. Vasario 16–20 d. užsienio lietuviams Valstybinė lietuvių kalbos komisija rengia virtualią viktoriną. Kalbos dienų renginiai – susitikimai, parodos, konkursai, viktorinos, ekskursijos ir kt. – Lietuvoje ir užsienyje suplanuoti net iki gegužės mėnesio.