Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Francois Bayrou. ELTA-EPA nuotr.
Viljama SudikienėŠaltinis: ELTA
F. Bayrou reagavo į teisingumo ministro Geraldo Darmanino ketvirtadienį pasakytus žodžius, kad norint panaikinti Prancūzijoje gimusių žmonių teisę į pilietybę turi būti pakeista Konstitucija.
Premjeras sakė, kad ši tema yra „per siaura“, ir paragino pradėti platesnes diskusijas apie pilietybę.
„Akivaizdu, kad ši problema brendo daugelį metų, – sakė F. Bayrou transliuotojui RMC. – Ką reiškia būti prancūzu? Kokias teises tai suteikia? Kokių pareigų reikalauja? Kokių privalumų gaunate? Ką įsipareigojate, tapęs nacionalinės bendruomenės nariu?“.
Premjerui antrino Prancūzijos griežtosios linijos vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau. Jis sakė, kad užsieniečiai, norintys tapti prancūzais, turi laikytis respublikos vertybių ir dalytis „bendru likimu“ su šalies žmonėmis.
Praėjusį mėnesį F. Bayrou sulaukė kritikos, pareiškęs, kad imigrantai vis didesniu mastu plūsta į Prancūziją ir „užtvindė“ visą šalį. Kairiųjų opozicijos pyktį ir sąjungininkų centristų priekaištus užtraukė jo žodžiai, kad imigracija yra „pozityvus reikalas“ tik tada, kai ji išlieka „proporcinga“ gyventojų skaičiui. Jo pasisakymą palankiai įvertino kai kurie konservatorių ir kraštutinių dešiniųjų deputatai.
„Reikia persvarstyti“
Prancūzija jau seniai priima pabėgėlius ir migrantus. Tačiau prieglobsčio prašytojų skaičiaus padidėjimas, įperkamo būsto trūkumas ir gyvenimo išlaidų krizė kursto socialinę įtampą.
Prancūzija suteikia pilietybę pagal kraujo ryšį ir gimimo vietą, tačiau laikui bėgant taisyklės griežtėjo. Šiuo metu užsieniečių tėvų vaikui, gimusiam Prancūzijoje, pilietybė gali būti suteikta nuo 13 metų su sąlyga, kad jis ar ji nuo aštuonerių metų didžiąją laiko dalį praleido Prancūzijoje.
Pilietybės problema neseniai vėl atsidūrė dėmesio centre dėl imigracijos į Majotą, Prancūzijos teritoriją Indijos vandenyne, iš kaimyninių Komorų salų.
Kad ir koks skurdus pagal prancūzų standartus yra Majotas, Komorai nuskurdę dar labiau, tad daugelis, ieškodami geresnio gyvenimo, ryžtasi leistis į pavojingą kelionę jūra.
Prancūzijos nacionalinės statistikos agentūros INSEE duomenimis, Majote gyvena 320 tūkst. žmonių. 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad pusė gyventojų yra užsieniečiai, trečdalis jų gimė Prancūzijos teritorijoje.
Ketvirtadienį parlamentui nubalsavus už teisės į pilietybę apribojimus Majote, G. Darmaninas pareiškė, kad Konstitucijoje įtvirtintos „jus soli“ teisės turėtų būti peržiūrėtos ir tam galbūt reikėtų surengti referendumą.
F. Bayrou sakė, kad „tūkstančiai žmonių“ atvyksta į Majotą ir Gvianą, kitą Prancūzijos teritoriją, „su mintimi, kad jei susilauks ten vaikų, taps prancūzais“. „Visa tai reikia persvarstyti“, – pridūrė jis.
„Pamatinis principas“
G. Darmaniną palaikė imigracijos priešininkai, kai kurie jų net pareiškė, kad naujieji apribojimai Majote turėtų būti taikomi visoje Prancūzijos teritorijoje.
F. Bayrou debatų iniciatyvą kritikavo dienraštis „Le Monde“, apkaltinęs premjerą suplakant problemas.
„Pats F. Bayrou dar labiau didina painiavą, kai kalbėdamas apskritai apie migracija mini salyną, – parašė laikraštis. – Jis pateko į dvigubus spąstus, laikydamas Majotą laboratorija ir suplakdamas imigracijos politiką su „nacionaline tapatybe“.
Socialistai, kurių parama susiskaldžiusiame parlamente kliaunasi premjeras, pasisakė prieš pilietybės teisių pakeitimus.
„Ginsime šį pamatinį mūsų respublikos principą“, – pareiškė partija.
INSEE duomenimis, 2023 m. Prancūzijoje gyveno maždaug 5,6 mln. užsieniečių arba 8,2 proc. visų gyventojų, 1975 m. 6,5 proc. gyventojų buvo užsieniečiai.