PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Rugsėjo 5 d. 14:49

Prancūzijos ministru pirmininku E. Macronas paskyrė Michelį Barnier (papildyta)

Pasaulis

Prancūzijos vėliava / Unsplash

BNSŠaltinis: BNS


317164

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį naujuoju ministru pirmininku paskyrė buvusį Europos Sąjungos vyriausiąjį derybininką derybose su Jungtine Karalyste dėl santykių po „Brexito“ Michelį Barnier, pranešė prezidentūra.

Jis paskirtas po beveik du mėnesius trukusios politinės aklavietės, kilusios po pirmalaikių parlamento rinkimų, per kuriuos nesusiformavo absoliuti dauguma.

73 metų konservatyvių pažiūrų M. Barnier, kuris yra vyriausias premjeras šiuolaikinės Prancūzijos istorijoje, buvo pavesta suformuoti „vienijančią vyriausybę, kuri tarnautų šaliai“, pridūrė Prancūzijos prezidento biuras.

Nuo trečiadienio Prancūzijos politikai ir žiniasklaida laukė, kol pagaliau bus paskelbtas naujas vyriausybės vadovas, pakeisiantis Gabrielį Attalį (Gabrielį Atalį) po liepą įvykusių rinkimų.

Kairiųjų koalicija tapo didžiausia Prancūzijos politine jėga, tačiau jai neužteko mandatų bendrai daugumai užsitikrinti. E. Macrono centristai ir kraštutiniai dešinieji sudaro kitas dvi pagrindines Nacionalinės Asamblėjos frakcijas.

Iš pradžių favoritais buvo laikomi konservatorių eksministras Xavier Bertrand'as (Ksavjė Bertranas) ir buvęs socialistų ministras pirmininkas Bernard'as Cazeneuve'as (Bernaras Kazenevas).

Tačiau abu atsidūrė nuošalyje atsižvelgiant į jų galimybes pelnyti naujos sudėties parlamento palankumą.

Prancūzijoje ministrą pirmininką skiria prezidentas, o parlamentas tuomet gali pareikšti nepasitikėjimą juo.

Tiek X. Bertrand'as, tiek B. Cazeneuve'as rizikavo sulaukti nepasitikėjimo pareiškimo, paremto ir kairiųjų bloko, ir kraštutinių dešiniųjų.

Dešiniųjų pažiūrų M. Barnier, buvęs Europos Sąjungos derybininkas su JK dėl „Brexito“, po derybų Eliziejaus rūmuose su E. Macronu į pagrindinę politikos areną sugrįžta kaip premjeras.

Nuo to laiko, kai jam nepavyko laimėti Respublikonų partijos (LR) nominacijos ir 2022 metais varžytis su E. Macronu dėl prezidento posto, jis buvo beveik nematomas Prancūzijos politiniame gyvenime.

Šis buvęs užsienio reikalų ministras ir eurokomisaras yra „suderinamas“ su E. Macronu ir parlamentas kol kas nebalsuos už jo pašalinimą, naujienų agentūrai AFP sakė vienas prezidento patarėjas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Kadenciją baigiančios vyriausybės ministras, kuris taip pat prašė neskelbti jo pavardės, sakė, kad M. Barnier buvo „labai populiarus tarp dešiniosios pakraipos parlamento narių ir neerzino kairiųjų“.

Sprendžia Marine Le Pen?

E. Macronas turbūt tikisi, jog kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN), kurio pagrindinis veidas yra triskart kandidatė į prezidentus Marine Le Pen (Marin Le Pen), neblokuos M. Barnier paskyrimo.

Pati M. Le Pen ketvirtadienį pareiškė, kad jos partija iš pradžių susipažins su naujojo premjero programa, ir tik tada nuspręs, ar jį palaikyti.

„Palauksime, kol pamatysime pono Barnier programinę kalbą“ parlamente, sakė RN lyderė.

Griežtosios kairės lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas), kurio partija „Nepalenkiamoji Prancūzija“ (LFI) su savo sąjungininkais priklauso kairiųjų blokui, sakė, jog dešiniojo sparno atstovo paskyrimas premjeru reiškia, kad rinkimai „iš prancūzų buvo pavogti“.

E. Macrono sprendimas buvo priimtas artinantis spalio 1-osios terminui, iki kurio reikia pateikti 2025 metų biudžeto projektą.

Centristų prezidentas paskirti naują premjerą delsė labai ilgai – ilgiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo. Šiuo chaotišku laikotarpiu, per kurį taip pat įvyko Paryžiaus olimpiada, kaip laikinasis premjeras dirbo G. Attalis, šiemet patekęs į istoriją kaip jauniausias ir pirmasis homoseksualumo neslepiantis Prancūzijos vyriausybės vadovas.