Pramogos vandenyje – kad malonumas neapkarstų, išlikite budrūs

Vilnius

Atsargiai. Žydinčios melsvabakterės ne tik padengia vandens paviršių žalia ar melsva plėvele, kurią pakilęs vėjas suneša į pakrantę, bet ir gamina toksines, sunkiai skaidomas medžiagas.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

39141

Artėjant atostogų metui, imame planuoti savo poilsį. Šiltuoju metų sezonu poilsis ir maudynės – neatsiejami malonumai, tačiau gaivus vanduo gamtos prieglobstyje ne visada gali garantuoti saugias ir sėkmingas pramogas, ypač jeigu, praradę budrumą, pamirštame galimus pavojus.

Geriausias patarėjas – sveikas protas

Gelbėtojas Rimas Kareiva sako, jog dažnas iki šiol vadovaujasi senu liaudies prietaru, kad vandens telkiniuose pradėti maudytis galima po pirmojo griaustinio. Perkūnas nuo seno laikomas apvalančiu žemę nuo piktųjų jėgų, tad tikėta, jog po jo galingų pasisvaidymų žaibais galima imtis žemės ūkio darbų, mėgautis vandens gaiva. Anot gelbėtojo, aklai pasitikėti Perkūnu nederėtų, nes, klimatui pasikeitus, perkūniją girdime ir žiemą, tačiau retas kuris skubame šokti į ledinį vandenį. Tam turime būti tinkamai paruošę savo kūną.

Nors daugeliui atrodo romantiška, tačiau pavojinga maudytis, ne tik griaudėjant perkūnui, bet ir lietui lyjant, nes vanduo yra laidus elektrai.

Oficialiai Lietuvoje maudymosi sezonas prasideda birželį ir baigiasi rugsėjo vidury. Tuo metu prižiūrimi paplūdimiai, budi gelbėtojai, reguliariai tiriama vandens kokybė. Ne sezono metu taip pat nedraudžiama maudytis, tačiau visa atsakomybė už saugų elgesį tenka pačiam žmogui.

Saugiausia maudytis tik tuose vandens telkiniuose, kurių vandens kokybė nuolat tikrinama. Ar rezultatai atitinka reikalavimus, galima pasidomėti paplūdimio stende.

Klaidinga manyti, jog vandens skaidrumas yra pagrindinis kokybę atspindintis rodiklis. Mikrobai nėra matomi plika žmogaus akimi, tad net ir labai skaidrus vanduo gali būti užterštas.

Būtina atkreipti dėmesį į vandens žydėjimą, ypač jei esate alergiškas ar linkęs sirgti įvairiomis odos ligomis. Paprastai manoma, kad vanduo pradeda žydėti liepos mėnesį, tačiau gelbėtojas primena, jog tai cikliškas reiškinys, pasikartojantis pavasarį, vasarą ir rudenį.

Pats žydėjimo procesas susijęs su dumblių – melsvadumblių dauginimusi. Šie organizmai iš vandens ir anglies dvideginio, panaudodami saulės energiją, sukuria organinius junginius, kuriuos vėliau vartoja kiti vandens organizmai kaip maistą ir energijos šaltinį. Pavojus iškyla tuomet, kai jie ima intensyviai daugintis. Kai kurių jų rūšių kiekis vandenyje gali padvigubėti per kelias valandas. Tam įtakos turi dideli karščiai, šiltas vanduo, silpnas bei pastovus vėjas.

Žydinčios melsvabakterės ima irti, o jų irimo produktai išsiskiria ne tik vandens dugno nuosėdose, bet ir visose vandens storymėse. Melsvabakterės ne tik padengia vandens paviršių žalia ar melsva plėvele, kurią pakilęs vėjas suneša į pakrantę, bet ir gamina toksines, sunkiai skaidomas medžiagas.

Tausokite save ir gamtą

Anot gelbėtojo, dažna poilsiautojų, besimėgaujančių vandens malonumais, klaida – staigus puolimas į vandenį, nepasidomėjus jo temperatūra. Maudytis pernelyg šaltame vandenyje itin pavojinga vyrams, nes didelė rizika susirgti prostatos uždegimu, kurį sukelti gali ir pavojingi mikroorganizmai, gyvenantys vandens telkiniuose.

Jeigu mėgstate maudytis šaltame vandenyje, reikia nepamiršti saiko – pradėjus jausti drebulį, suskubti išlipti į krantą, kūną nusišluostyti, stipriai ištrinant jį rankšluosčiu, ir šiltai apsirengti, kad organizmas kuo greičiau sušiltų. Paspartinti sušilimą galite, atlikdami fizinių pratimų.

Brendant į vėsesnį vandenį, staiga susiaurėja odos kraujagyslės, todėl gali pakilti kraujospūdis, o tai sukelia didesnę infarkto ar insulto riziką. Be to, vėsesniame vandenyje dažniau užklumpa raumenų mėšlungis, kuris ištinka dėl temperatūrų skirtumo, ypač tuomet, kai organizme yra elektrolitų disbalansas, trūkstant kalio, magnio, kalcio, B grupės vitaminų, arba kai mityba nėra visavertė, vartojama nepakankamai skysčių, pernelyg dažnai piktnaudžiaujama kava bei alkoholiniais gėrimais. Norint jausti komfortą, jeigu nesate užsigrūdinę, geriausia maudytis šiltame 25–26 laipsnių vandenyje.

Ypač nesaugu maudytis, stipriai persikaitinus saulėje bei tamsiuoju paros metu. Perkaitę saulėje, iš karto nešokite į vandenį, bet prieš tai juo apsišlakstykite.

Nerekomenduojama maudytis, sočiai pavalgius, – tuomet žmogaus reakcija sulėtėjusi, o judesiai sunkūs.

Nepatartina maudytis ir tamsiuoju paros metu bei plaukioti su pripučiamais čiužiniais – nemokantis plaukti žmogus gali nuo jų nuslysti ir pradėti skęsti.

Ne ką mažiau svarbu įvertinti vandens telkinio sraunumą. Venkite maudytis tose vietose, kur pakrantės iki paviršiaus užžėlusios vandens augalais. Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių.

Tikriausiai ne kartą esate pastebėję, jog vandens telkinių pakrantėse būna priplakta baltų putų. Anot gelbėtojo, viskas dėl to, kad žmonės putojančiomis cheminėmis priemonėmis plauna plaukus ir muiluoja per dieną suprakaitavusį kūną. Nedera vandens telkinių teršti ir dušo žele ar šampūnu, nes į vandenį patekusios cheminės priemonės skatina spartesnį augalų vystymąsi ir mažina ištirpusį deguonies kiekį.

Gelbėtojas sako pastebėjęs, jog žmonės neretai nepasitenkina maudynėmis ir bando vandens telkiniuose išsiskalbti rūbus. Tai tolygu nuotekų išleidimui į vandenį, nesusimąstant apie daromą žalą vandens telkiniuose gyvenantiems gyvūnams ir augantiems augalams.

Mokėjimas plaukti – būtinybė

Labiausiai vasarą maudynes mėgsta vaikai. Mažiesiems nuo pat mažens būtina aiškinti bei savo pavyzdžiu rodyti, kaip saugiai elgtis vandens telkiniuose ir prie jų. Kaip ir suaugusiesiems, taip ir vaikams galioja tos pačios taisyklės, tačiau vaikus prie vandens būtina prižiūrėti visą laiką, nepaliekant jų šiek tiek vyresniems broliams ar sesėms. Vaikai iki penkerių metų amžiaus, panėrę į vandenį, nesuvokia, kas vyksta, todėl skęsta tyliai, o jų gyvybei užgesti po vandeniu pakanka vos kelių sekundžių. Maudytis vandenyje vaikus leiskite, tik apvilkę gelbėjimosi liemenes, nes pripučiami ratai, įvairios rankovės yra tik žaislai.

Anot gelbėtojo, klystate, jeigu manote, kad išmokti plaukti galima tik vaikystėje. Tai įmanoma bet kokiame amžiuje, tereikia noro ir užsispyrimo baimei nugalėti. Būtent baimė neleidžia žmogui atsipalaiduoti ir ramiai kvėpuoti vandenyje.

Dauguma mūsų – savamoksliai plaukikai, tačiau, norint išmokti plaukti vyresniame amžiuje, pravartu kreiptis pagalbos į specialistą. Net ir išmokę plaukti, nesigėdykite į vandenį su savimi pasiimti pripučiamų, specialių neskęstančių priemonių.

Jeigu mokate plaukti, nepervertinkite savo galimybių, kad pramoga vandenyje nevirstų skaudžia tragedija. Net jei ir esate geras plaukikas, nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų, bent akimirką pagalvokite apie galimas pavojingas situacijas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt