Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos sistemos kaina buvo 9 proc. mažesnė ir siekė 35,5 euro už megavatvalandę (MWh), o Lietuvos prekybos zonoje vidutinė elektros kaina krito 11 proc. iki 38,3 euro už MWh.
„Litgrid“ pranešė, kad dėl truputį šiltesnių orų regione mažėjo elektros vartojimas. Labiausiai - 7 proc. - vartojimas sumažėjo Švedijoje, kai tuo metu Baltijos šalyse ji mažėjo 3 proc.
Daugiausia - 5 procentais - gamyba didėjo Estijoje, o Latvijoje išaugo 2 proc., tuo metu Lietuvoje gamyba sumažėjo 7 proc. Bendra Baltijos šalių gamyba padidėjo 2 proc.
Pasak „Litgrid“, Baltijos šalyse šiluminės elektrinės pagamino 79 proc. elektros energijos, antroje vietoje buvo hidroelektrinių gamyba, kuri sudarė 17 proc. ir likusią dalį - 4 proc. gamino vėjo elektrinės. Lietuvoje hidroelektrinės gamino penktadaliu mažiau, o vėjo elektrinių gamyba nežymiai augo.
Lietuvoje importuota 79 proc. suvartotos elektros energijos: 30 proc. - iš Švedijos, 35 proc. - iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 35 proc. elektros - iš trečiųjų šalių.
Vasario 12-19 dienomis elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 44 proc., o Baltarusijos-Lietuvos - 38 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 7 proc., o Lietuvos kryptimi - 6 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 67 proc.
ELTA