Praėjus trejiems metams atnaujinti dievdirbio Vinco Svirskio kryžiaus konservavimo darbai

Kėdainiai

Žygimanto Milerio ir Gedimino Kartano nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Panevėžio kraštotyros muziejus, Kėdainių krašto muziejus

Šiais metais minime vieno žymiausių XIX amžiaus Lietuvos kryždirbių ir talentingiausių senosios lietuvių liaudies monumentalistikos kūrėjų Vinco Svirskio 190-ąsias gimimo metines. 1835 m. sausio 28 d. Krekenavos valsčiuje, Glitėnų kaime gimusio kryždirbio biografija apipinta legendomis, išlikusi tik iš žmonių pasakojimų. Skulptoriaus darbai puošė Krekenavą, Surviliškį, Ibutonis, Žibartonis, Miegėnus, Pakruostę, Josvainius, Krakes, Grinkiškį, Gudžiūnus, Vandžiogalą, Babtus ir kitus kaimus. Nebuvo sukūręs šeimos, neturėjo savo namų – apsistodavo kryžių savo sodybai užsakiusiųjų padaryti namuose ir gyvendavo ten, kol baigdavo darbą. Tada pėsčias iškeliaudavo pas kitus užsakovus.

Natūralioje aplinkoje vis rečiau pamatysime dievdirbio V. Svirskio sukurtų kryžių, koplytstulpių, stogastulpių. Tai nestebina – daugiau kaip prieš 100 metų išdrožtiems sakraliniams paminklams jau per sunku stovėti po atviru dangumi. Kad ir kokia tvirta ąžuolo mediena, vis dėlto tiek dešimtmečių veikiami saulės, lietaus, vėjo, šalčio ir kitų veiksnių paminklai pakrypsta, suaižėja, trupa, nukrenta jų detalės, kryžiai apauga medieną ardančiomis samanomis, kerpėmis. Vienintelis būdas juos išsaugoti – liaudies meno stebuklus perkelti į muziejų saugyklas. Kryžius reikia restauruoti ir tinkamai eksponuoti, kad jų legendos dar daug ką papasakotų lankytojui.

V. Svirskio 1888 m. sukurtas kryžius iki 2019 m. lapkričio pabaigos stovėjo vienoje iš sodybų Naujųjų Bakainių kaime (Kėdainių r.). Tarpininkaujant Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kauno skyriui, jis buvo perduotas Kėdainių krašto muziejui.

2009 m. kryžius įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Šis V. Svirskio kūrinys buvo apverktinos būklės: be kryžmos, apaugęs alyvų krūmu, mediena minkšta ir trupanti. Anot sodybos buvusios šeimininkės, kryžmos apatinė dalis nukrito 2019 m. pavasarį. Kryžių perimant Kėdainių krašto muziejui, minėta kryžmos dalis surasta ant žemės, bet viršutinės jos dalies tąkart rasti nepavyko. Kad kryžma buvo atlūžusi seniai, liudijo lūžio vietoje išaugusios kerpės.

Kėdainių krašto muziejus dėl kryžiaus konservavimo darbų kreipėsi į Panevėžio kraštotyros muziejų. Įstaigoms sutarus, paminklas iš Naujųjų Bakainių pergabentas tiesiai į Panevėžio muziejų, kur buvo konservuotas per metus – nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Kryžių konservavo Panevėžio kraštotyros muziejaus I kategorijos polichromuotų medinių kūrinių restauratorius Žygimantas Mileris.

Baigus visus konservavimo darbus kryžius perduotas Kėdainių krašto muziejui. Tuokart šio kryžiaus kelionė buvo baigta. Tačiau 2024 m. abu muziejus pasiekė džiugi žinia, jog naujieji sodybos šeimininkai surado prarastąją horizontalią kryžmos dalį. Todėl kryžiaus horizontaliąją kryžmą imta konservuoti antrąkart.

Nuotraukose užfiksuoti baigiamieji kryžiaus konservavimo ir išeksponavimo darbai, kuriuos atliko Panevėžio kraštotyros muziejaus restauratorius Ž. Mileris. Trūkstama kryžma primontuota Kėdainių krašto muziejaus ekspozicijoje, kur šalia kitų XIX a. II pusės – XX a. I pusės V. Svirskio barokinių koplytstulpių ir kryžių eksponuojamas minėtas unikalus kultūros paminklas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt