Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Pavasaris / Pexels
Rasa StrimaitytėŠaltinis: ELTA
Jos duomenimis, vidutinė temperatūra sausumoje siekė 14,96 laipsnio ir buvo 0,6 aukštesnė už 1991–2020 metų balandžio vidurkį. Dar šilčiau buvo tik 2024 m. balandį – tada fiksuota 15,03 laipsnio vidutinė temperatūra.
Tačiau pernai, priešingai nei šiemet, prie temperatūros kilimo prisidėjo „El Niño“ reiškinys. Tuo tarpu 2025-aisiais dėl jam priešingo „El Niña“ klimato reiškinio tikėtasi vėsinančio poveikio.
Nuo 2023 m. vidutinė temperatūra pasaulyje gerina rekordus arba bent jau priartėja prie jų. 21 iš 22 praėjusių mėnesių, „Copernicus“ duomenimis, visos vidutinės temperatūros pasaulyje buvo bent 1,5 laipsnio aukštesnės už priešindustrinio (1850–1900) laikotarpio vidurkį. Tarp jų su 1,51 laipsnio yra ir šių metų balandis.
Remiantis 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimu, klimato šilimas turi būti apribotas iki gerokai mažiau nei 2 laipsnių, pageidautina iki 1,5 laipsnio, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.
„Copernicus“ reguliariai skelbia duomenis, be kita ko, apie Žemės paviršiaus temperatūrą. Duomenys grindžiami kompiuterine analize, kuri apima milijardus matavimų, atliktų iš palydovų, laivų, lėktuvų ir meteorologijos stotyse visame pasaulyje.