Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Aplinkos ministerijos nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, patvirtinta aplinkos ministro įsakymu „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir pagal nustatytą realų į aplinką paskleistų teršalų kiekį.
Taršos incidentas, dėl kurio vyksta teisminis ginčas, įvyko 2021 m. liepą, kai, sutrikus automatiniam vandens lygio palaikymui viename iš baseinų, vanduo pradėjo tekėti į apyvartinio vandens surinkimo kanalą ir į greta esančią pastato stogo lietaus surinkimo sistemą, pažymima pranešime.
Tokiu būdu gamybinės nuotekos pateko į Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą ir po pirminio valymo AB „Klaipėdos vanduo“ lietaus nuotekų valymo įrenginyje nutekėjo į Kuršių marias. Nustatyta, kad į Kuršių marias per paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą pateko apie 18,6 m3 nevalytų gamybinių nuotekų su teršalais.
Teismo posėdžio metu turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo žalai padarytai Kuršių marioms nustatyti.
Taip pat 2022 m. gruodį. Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti ir AB „Grigeo Klaipėda“ baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos. Departamentas palaiko baudžiamojoje byloje pateiktą daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl aplinkai (vandeniui) padarytos žalos, į Kuršių marias neteisėtai ir sistemingai leidžiant nevalytas nuotekas, rašoma pranešime.
Primename, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūra dar 2022 m. sausio 11 d. perdavė Šiaulių apygardos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje AB „Grigeo Klaipėda“ ir su ja susiję fiziniai asmenys pagal Baudžiamąjį kodeksą kaltinami dėl aplinkos apsaugos priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.