Pradedama rudeninė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės: specialistai įspėja gyventojus neliesti jaukų

Vilnius

Unsplash.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

148261

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad nuo š. m. spalio 2 d. Lietuvoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradės vykdyti laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, planuojama rudeninę laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės baigti gruodžio mėnesio pabaigoje. Jaukai su vakcina mėtomi iš orlaivių pasienyje su Lenkija ir Baltarusija. Rudeninės laukinių gyvūnų vakcinacijos metu, iš viso Lietuvos teritorijoje bus išmėtyta apie 505 tūkst. jaukų su vakcina nuo pasiutligės.
 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad radus jaukų – jų negalima liesti. Jeigu asmuo turėjo sąlytį su jauku, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojas, įvertinęs galimą užsikrėtimo riziką, spręs dėl asmens skiepijimo nuo pasiutligės. Jeigu jaukai aptinkami prie gyvenamųjų namų, apie tai būtina pranešti teritorinei VMVT.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai medicinos pagalbos į medikus kreipėsi daugiau nei 5 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų, tačiau nuo laukinių, pasiutlige sergančių gyvūnų, nenukentėjo nei vienas asmuo. Daugiau nei pusė nukentėjusių asmenų buvo paskiepyti nuo pasiutligės.

Praeitais metais daugiausiai nukentėjusiųjų nuo gyvūnų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. 2019 m. 72,1 % (n = 3 693) asmenų nukentėjo nuo šunų, nuo kačių – 24,7 % (n = 1 262 ), žiurkių – 0,5 % (n = 24), galvijų – 0,04 % (n = 2), kt. naminių gyvūnų – 1,2  % (n = 61), kt. laukinių gyvūnų – 1,5 % (n = 77). Vienintelis būdas išgelbėti asmens gyvybę – neuždelstas skiepijimas nuo pasiutligės po kontakto su gyvūnu.

Praeitais metais daugiausiai nukentėjusiųjų nuo gyvūnų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. 2018 m. septyni iš dešimties (3 830 asm.) nukentėjo nuo šunų, du iš dešimties nuo kačių (1 122 asm.). Nuo kitų naminių gyvūnų – 0,9 proc. (45 asm.), kitų laukinių gyvūnų – 1,6 proc. (80 asm.). Rečiausiai fiksuoti atvejai, kai buvo nukenčiama nuo žiurkių, tai sudarė 0,4 proc. atvejų. Vienintelis būdas išgelbėti asmens gyvybę – neuždelstas skiepijimas nuo pasiutligės po kontakto su gyvūnu.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tarp žmonių pasiutligė vis dar paplitusi infekcija pasaulyje, ypač Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Kasmet dėl pasiutligės visame pasaulyje miršta apie 59 tūkst. žmonių. Didžiausi sergamumo rodikliai suaugusiųjų ir vaikų grupėje registruojami Azijos žemyne – ypač Indijoje. Lietuvoje paskutinis mirties atvejis nuo ligos registruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.

Nuo 2006 m. Lietuvoje VMVT sistemingai vykdo laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt