PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Liepos 17 d. 21:12

Pradedama pasėlių draudimo nuo sausros sistemos peržiūra

Vilnius

Žemės ūkio ministerijos nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt


45545

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai ieško būdų, kaip draudimą nuo sausros padaryti patrauklesnį žemdirbiams, kad šie patys imtųsi iniciatyvos valdyti kylančias rizikas ir tokiu būdu apsisaugotų nuo netikėtų nuostolių. Šiemet stichinė sausra žemdirbius užklupo visiškai nepasirengusius – nė vienas jų nebuvo apdraudęs savo pasėlių nuo sausros. Ministerija, siekdama, kad ši situacija nesikartotų, o draudimo sistema taptų patraukli žemdirbiams, pradeda pasėlių draudimo sistemos peržiūrą.

Kartu dirbti bei ieškoti išeičių, kaip paskatinti žemdirbius draustis, savaitės pradžioje susitiko žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė ir vienintelės Lietuvoje pasėlius draudžiančios „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ kompanijos vykdomosios valdybos narys Thomas Gehrke.

„Sausra yra draudiminis įvykis, tačiau Lietuvos žemdirbiai šiais metais neįvertino rizikos. Suprantame juos – po pernai metų liūčių sausros tikimybė buvo maža, tačiau siekiame, kad tokia situacija nepasikartotų, kad ūkininkai nuosekliai ir kasmet draustųsi nuo to, nuo ko gali apsidrausti ir būtų saugūs“, – kalbėjo viceministrė Ausma Miškinienė.

Viceministrė įvardijo ir pagrindines priežastis, dėl kurių mūsų žemdirbiai vengia draustis, tarp jų – informacijos apie draudimo sąlygas bei metrologinių stotelių trūkumas, brangus draudimas.

„Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ atstovas Thomas Gehrke pristatė susirinkusiems informaciją apie kompanijos veiklą, patirtį bei informavo, kad jau nuo kitų metų Lietuvoje atsiras galimybė turėti kiekvieno sklypo GPS koordinates, kas padės aiškiai ir tiksliai apskaičiuoti kiekviename sklype patirtus nuostolius.

„Manome, kad įvairių ūkininkavimo rizikų draudimas artimiausiu metu bus labai svarbi sritis. Siūlome Lietuvai dirbti kartu – sukurti tokią sistemą, kuri veiktų ištikus kitai sausrai. Siūlome rasti Lietuvai pritaikytą modelį, kuris geriausiai tiktų Lietuvos ūkininkams. Tam jėgas sutelkti turėtume kartu: mokslininkai, žemdirbių organizacijos, politikai ir draudėjai“, – teigia T. Gehrke.

Svečiui pritarė ir viceministrė A. Miškinienė, pasiūliusi iki rugpjūčio pradžios sukurti ministerijoje darbo grupę, į kurią įeitų draudimo kompanijos ekspertai bei mokslininkai, ministerijos, savivaldos, žemdirbių organizacijų atstovai. Nutarta, kad jau pirmasis darbo grupės susitikimas turi būti svarus žingsnis ink rezultato, nes, pasak viceministrės, laiko kalboms nėra – laukia ne tik sprendimų dėl draudimo nuo sausros priėmimas, bet ir galimybių draustis nuo dirvos išmirkimo, užsistovėjusio vandens bei ilgo lietaus paieška.