Porų ugdančioji vadovė S. Aaltonen apie skyrybas: kartais tai būna užprogramuota pačioje santuokoje

Vilnius

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

92631

Pastaruoju metu Lietuvą drebina garsių porų skyrybos. Indrė ir Mantas Stonkai, Indrė ir Jogaila Morkūnai, Artūras ir Agnė Zuokai – atrodo, skirtingais keliais suka net pačiomis tvirčiausiomis laikytos poros. „Betrūko dar, kad išsiskirtų Adamkai“, – po žinios apie Zuokų skyrybas socialiniame tinkle rašė komentatoriai. Kodėl išyra šeimos, kartu nugyvenusios ne vieną dešimtmetį?

Apie skyrybų bumą su Alfa.lt kalbėjo sertifikuota saviugdos trenerė, tinklaraščioautorė Sonata Aaltonen. Pašnekovės teigimu, skyrybos neįvyksta per vieną dieną. Tai sunkus ir daug jėgų atimantis sprendimas. Poros išbando įvairius santuokos saugojimo būdus, kol pasiryžta žengti šį žingsnį. Moteris prisiminė savo gyvenimo atvejį ir suteikė šiek tiek vilties – skyrybos gali būti ne visa ko pabaiga, o veikiau pradžia.

„Skyrybos visiems mums sunki patirtis. Labiausiai tai apibūdinančiau kaip prieštaringų jausmų chaosą, dūzgalynę, kurioje nematyti nei lango, nei durų, per kurias galėtum išeiti į laisvę“, – sakė S. Aaltonen.

– Žinau, kad Jūs ne tik konsultuojate santykių sunkumų patiriančias poras, bet ir pati patyrėte skaudžias skyrybas.

– Skyrybas patyriau keletą kartų. Pirmą kartą jaučiausi palikta, kai mano tėvai išsiskyrė. Buvau maža mergaitė, nesupratau, kas vyksta, žinojau tik, kad tėtis išeina, nes jis blogas.

Nuo to laiko tėtį matydavau labai retai. Dabar stengiuosi aplankyti jį kasmet, jaučiu jam šilumą ir meilę. Nors, tiesą sakant, net nežinau, ar tuos jausmus jaučiu jam, o gal tam įsivaizuojamam tėčiui – artimai sielai, kuri mane myli, tik negali būti kartu šį momentą.

Tada pasakiau sau, kad sukursiu nuostabią šeimą. Straksėsiu su vaikais kaip Marija iš „Muzikos garsų“, duosiu jiems gausiai laiko ir meilės. Gražu, nes mano svajonė greitai tapo realybe, vos baigusi mokyklą sukūriau gražią šeimą – turėjau nuostabų vyrą ir du puikius vaikus. Lyg pasakoje, ilgai ir laimingai.

O tada įvyko antros skyrybos. Suvokiau, jog gyvenu nuostabioje šeimoje, bet ne savo gyvenimą. Buvau pasimetusi tarp vaidmenų, kuriuos tobulai vaidinau, bet buvau ne aš.

– Kaip manote, kodėl subyra santuokos?

– Nors skyrybų priežasčių būna įvairių, viena iš jų būna medijų suformuota „realybė“. Dažnai moterys savo ieško problemų sprendėjo. Tai yra įskiepyta nuo pat mažens, kai skaitėme pasakas, kuriose princas išgelbsti princesę, o vėliau žiūrėjome filmus, tokius kaip „Graži moteris“. Visa tai sukuria iliuziją, jog moteris yra princesė, o atėjęs vyras turi įvykdyti žygdarbius, ją išvaduoti, o nuo tada ilgai ir laimingai gyventi. Tas iliuzijas puoselėja romantiškos knygos, įvairūs mokymai apie stereotipišką vyrišką ir moterišką prigimtį, vaidmenis. Visa ta informacija medijų pateikiama kaip absoliuti tiesa, nors iš tiesų tai tik mintys. Mūsų protui sunku suvokti neapibrėžtumą, todėl mes stengiamės struktūrizuoti, nustatyti dėsnius ir taisykles.

Konsultuodama santykių sunkumų patiriančias moteris, labai dažnai girdžiu sakant: „Jie turi parodyti, kad myli, ir tada aš parodysiu savo jausmus.“ O kas būna su vyrais? Vyrai, prisiklausę tų pačių pasakų, daro tuos žygdarbius, kovoja, ir po to, kai susituokia, nenori, pavargsta kovoti. Tada ir išgirstame žmonos frazę – jis pasikeitė. Žiūrėdamos į pasikeitusį vyrą, jos nepastebi, kad pasikeitė ir pačios.

Pasitikėjimas, pagarba ir bendros vertybės – tai kertiniai santuokos ramsčiai. Jei nors vieno iš jų nebelieka, namelis subyra, todėl labai svarbus yra santuokos aktas, kurio metu mes duodame įsipareigojimą ne tik partneriui, bet ir sau.

Dar labai svarbu yra atvirumas. Teko konsultuoti partnerius, kartu praleidusius kelias dešimtis metų, kurie nedrįsta būti atviri vienas kitam. Dažnai skyrybos yra užprogramuotos dar sudarant santuoką, nes du žmonės nėra atvirai pasikalbėję. Turi užslėptų vilčių, lūkesčių, apie kuriuos nieko nežino jų partneris.

Visoms poroms patariu kalbėtis. Kuo daugiau aiškumo, tuo mažiau erdvės lieka intepretacijoms. Susitarimai ir taisyklės, ypač susijusios su buitimi, pinigais ir vaikų auklėjimu, padeda išvengti kivirčų ateityje.

Ir, žinoma, nepamirškite kviesti vienas kito į pasimatymus. Kuo dažniau, tuo geriau.

Santuoka ir skyrybos – sąmoningas pasirinkimas

S. Aaltonen pabrėžia, kad prieš ryžtantis kurti šeimą reikia suprasti, jog vedybos ir buvimas santuokoje yra sąmoningas pasirinkimas – žengdamas šį žingsnį tu rodai, kad pasirinkai šį žmogų kartu kurti bendrą gyvenimą. Porų ugdančioji vadovė tikina, jog ryžtantis santuokai reikia suvokti, kad net tos asmens savybės, kurios draugystės pradžioje labai žavi, visai kitame kontekste gali net piktinti.

„Santuoka – tai pasirinkimas, atsakomybės prisiėmimas ir įsipareigojimas sau. Kai pasirenki žmogų, negali pasirinkti tik vienos jo pusės, o kitą ignoruoti arba tikėtis, kad jis pasikeis. Renkiesi žmogų, kuris yra, kaip ir tu, įvairiapusis. Bet kuri savybė turi šviesiąją, tamsiąją pusę ir dar šimtą penkiasdešimt pilkų jos atspalvių. Tarkime, avantiūrizmas, kuris pradžioje žavi, pasireikš ir kitose aplinkybėse, kuriose nepatiks. Santykiuose negali priimti žmogaus savybių tik viename kontekste, kai prie altoriaus sakai TAIP, priimi viską.

Konsultuodama santykių sunkumų patiriančias poras, dažnai susiduriu su noru priimti tik tas partnerio savybes, kurios patinka, ir „taisyti“ tas, kurios nepatinka. Tada sakau, kad jei norite taisyti, taisykite save. Dar viena populiari nuomonė, jog santykiai – tai darbas, bet aš tikiu, kad jei jau santykiai – darbas, tai gal ir neverta jų tęsti. Į santykius žvelgiu kaip į dviejų žmonių augimą, atvirumą, leidimą būti pažeidžiamiems. Tikiu, kad renkamės partnerius, kurie leidžia mums tobulėti ir atsiskleisti naujomis spalvomis, pastebėti ir patirti tai, ko būdami vieni nepatirtume. Dėkokime savo žmogui už tai.

Žinoma, visose šeimose būna dūmų. Ir man dažnai norisi paburbėti ar kritikuoti, bet tada prisimenu, kodėl aš įsimylėjau šitą žmogų, kodėl būtent jį pasirinkau savo partneriu. Kai susikoncentruojame į tai, ką mylime, visa tai, ko nemėgstame, tiesiog neberūpi.

Galvoju, kad skyrybos nevyksta dėl aplinkybių, pasikeitusio kito žmogaus, nesutampančių charakterių. Skyrybos, kaip ir santuoka, yra pasirinkimas. Ne kitas žmogus yra kaltas, kad tu skiriesi. Tai tavo sprendimas, nes nori gyventi, būti ar augti kitaip. Kai žvelgiame iš šios perspektyvos, nelieka kenčiančių ir laiminčių, blogų ir gerų, laimėtojų ir pralaimėjusių.

O kaip vaikai? Vaikams sunkiausia, kai tėvai neapsisprendę, draskomi kaltinimų, abejonių, gailesčio. Vaikams ir visai šeimai yra geriau, kai viskas yra aišku. Skyrybų atveju vaikai turi žinoti, kodėl tėvai priėmė tokį sprendimą ir pasirinko šį kelią. Ir leiskite vaikams suprasti, kad tai niekuo nesusiję su jais. Tai tėvų gyvenimo kelio, augimo dalis. Kai tėvai auga, jaučia pilnatvę, jie gali tuo pasidalyti su savo vaikais.

Žinau, ką sakau. Esu trijų vaikų mama, sukūrusi dvi šeimas. Vaikams reikia laimingų ir save realizuojančių tėvų, nesvarbu, ar jie gali kasdien laiką leisti kartu, ar ne“, – tikino S. Aaltonen.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt