Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Informacinės technologijos (IT) nėra depresijos priežastis, tačiau naudojamos nesaikingai gali prisidėti prie depresijos, nerimo, nemigos ir kitų sunkumų. Taip teigia Depresijos gydymo centro psichologė Rimantė Ancelė.
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie prastėjančią paauglių psichologinę būklę, didėjantį depresijų ir savižudybių skaičių.
„Paaugliai vis daugiau laiko praleidžia internete, socialinės medijos dažnai atstoja realų bendravimą. Negalima teigti, jog tai yra tiesioginė jų būklės pablogėjimo priežastis. Visgi, tyrimai rodo, jog paaugliai, kurie praleidžia kasdien 5 ir daugiau valandų naudodami išmaniuosius įrenginius ar naršydami internete dažniau pasižymi depresijos požymiais ir dažniau turi suicidinių minčių“, - atkreipia dėmesį klinikinė psichologė.
Pastebėta, jog paaugliai, kurie sportuoja, atlieka namų darbus, socializuojasi realiame gyvenime, eina į bažnyčią, patiria mažesnę riziką išsivystyti depresijos simptomams, jie mažiau linkę į savižudybę.
Korėjos neuroradiologijos profesorius Hyung Suk Seo skelbia nuo interneto ir išmaniųjų telefonų priklausomų paauglių tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų ir interneto susijusi su depresija, nerimu, nemiga, impulsyvumu ir turi didelės įtakos gebėjimui funkcionuoti kasdienėje veikloje, socialiniams santykiams, produktyvumui, miego kokybei, jausmams.
„Įdomiausia, kad tyrimo metu buvo nustatyti smegenų pokyčiai“, - atkreipė dėmesį Depresijos gydymo centro specialistė. Magnetinio rezonanso tyrimo rezultatai parodė, kad neurotransmiterių pokyčiai smegenyse gali sukelti nerimą, veikti mąstymo funkcijas ir emocijų reguliaciją.
Pasak mokslininkų, nuolatinis telefono ar išmaniųjų įrenginių tikrinimas reiškia, jog mes praktiškai nuolat esame nuolatinėje streso būsenoje. Žmonės sulaukia ne tik skambučių, žinučių, bet ir gauna įvairių patvirtinimų internete. Tai reiškia, kad priekinė smegenų dalis, kuri yra atsakinga už aukštesnes mąstymo funkcijas, yra „išjungiama“.
Internetas suteikia galimybes bet kuriuo metu pasiekti begalę informacijos. Stimuliacija yra nuolatinė ir labai didelė, tad smegenys prie to prisitaiko.
„Atsitraukus nuo technologijų viskas gali atrodyti lėta ir nuobodu, tai yra mums trūksta tos stiprios stimuliacijos. Šiuo metu tai netgi vadinama „popkorno smegenimis“, - sakė klinikinė psichologė R. Ancelė.
Psichologas Lucy Jo Palladino teigia, jog esant nuolatinei didelei stimuliacijai žmogus gyvena nesibaigiančiame strese ir nerime.
2015 metų Bayloro universiteto duomenimis, žmonės, kurie dažnai naudoja išmaniuosius įrenginius dažniau patiria nuotaikų kaitas ir sunkiau koncentruoja dėmesį. Nurodoma, jog impulsyvesnieji labiau linkę dažniau naudoti išmaniuosius įrenginius.
Nuolatinis elektroninio pašto tikrinimas, žinučių siuntimas, naršymas internete gali tapti būdu siekiant nusiraminti ir „pabėgti“ nuo kasdienių rūpesčių.
„Labai įdomi naujausių tyrimų išvada, kad nesaikingas technologijų naudojimas galimai yra susijęs su nuotaikų kaitomis, nuolatiniu nerimu, pokyčius rodo netgi smegenų tyrimai. Viena vertus, technologijos yra neatsiejama ir labai patogi mūsų pasikeitusio gyvenimo dalis, kita vertus, kelia nemažai pavojų, ypač jaunajai kartai“, - apibendrino Depresijos gydymo centro psichologė.
Artėjant pasaulinei psichikos sveikatos dienai, kuri minima lapkričio 10-ąją, R. Ancelė kvietė pasirūpinti savimi ir būti sąmoningesniais.
Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, jog šiuo metu pasaulyje yra apie 300 milijonų žmonių, kenčiančių nuo depresijos. Depresija yra viena svarbiausių sutrikusios sveikatos ir negalios priežasčių šiuolaikiniame pasaulyje. Pasaulyje kasmet nusižudo apie 800 tūkstančiai žmonių. Viena iš savižudybės priežasčių gali būti depresija.
Žmonės, išgyvenantys sunkius gyvenimo įvykius (darbo, artimųjų netektį ar pan.) labiau rizikuoja susirgti. Akivaizdus ryšys tarp depresijos ir fizinės sveikatos.
ELTA