Popiežius Pranciškus į istoriją įeis kaip silpnesniųjų gynėjas

Pasaulis

Popiežius Pranciškus / EPA-ELTA

Justina Vaišvilaitė-Braziulienė, Rasa StrimaitytėŠaltinis: ELTA

357230

Pirmadienį Amžinybėn išėjęs 88-erių popiežius Pranciškus įeis į istoriją kaip silpnesniųjų gynėjas, kuris statė atjaučiančią Katalikų Bažnyčią, tačiau neperžiūrėjo šimtmečių senumo dogmų.

„Žmonių popiežiumi“ vadinamas argentinietis pontifikas buvo populiarus tarp tikinčiųjų, nors susidūrė su įnirtingu Bažnyčios tradicionalistų pasipriešinimu.

Jis buvo pirmasis popiežius iš Lotynų Amerikos, pirmasis jėzuitas ir pirmasis pontifikas, pavadintas šventojo Pranciškaus Asyžiečio, viduramžių vienuolio, gyvenusio skurde ir siekusio atsikratyti korupcijos Katalikų Bažnyčioje, vardu.

Popiežius atkakliai gynė nuskriaustuosius, pradedant migrantais ir baigiant bendruomenėmis, nukentėjusiomis nuo klimato kaitos, kurią, kaip jis perspėjo, sukėlė žmonija.

Popiežius Pranciškus – 266-asis Romos katalikų bažnyčios vadovas. Pontifiku jis buvo išrinktas 2013 m kovo 13 d. ir iki pat mirties vadovavo 1,4 mlrd. pasaulio katalikų. Pranciškus buvo pirmasis popiežius ne europietis ir pirmasis jėzuitų ordino atstovas šiose pareigose.

Popiežius, kurio tikrasis vardas – Jorge Mario Bergoglio, gimė 1936 m. gruodžio 17 d. Buenos Airėse italų emigrantų šeimoje ir buvo vyriausias iš penkių vaikų. Jis studijavo Hipolito Yrigojeno technikume, kuriame gavo chemijos techniko diplomą, o vėliau mokėsi Buenos Airių dvasinėje seminarijoje. Pasimokęs čia trejus metus, 1958 m. kovo 11 d. įstojo į jėzuitų ordiną. 1967 m. J. M. Bergoglio pradėjo studijuoti teologiją jėzuitų universitete, 1969 m. gruodžio 13 d. buvo įšventintas į dvasininkus.

Iki išrinkimo popiežiumi J. M. Bergoglio buvo Buenos Airių arkivyskupas. Šias pareigas ėjo nuo 1998 m. 2001 m. vasario 21 d. popiežius Jonas Paulius II paskyrė J. M. Bergoglio kardinolu.

Jau 2005 m. po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties J. M. Bergoglio buvo laikomas Papabile ir rimčiausiu varžovu tada konklavoje išrinktam popiežiui Benediktui XVI. Nuo 2005 m. iki 2008 m. jis vadovavo Argentinos vyskupų konferencijai.

2013 m. konklavoje išrinktas popiežiumi, kardinolas J. M. Bergoglio pasivadino Pranciškumi. Tai pirmas kartas per visą istoriją, kai popiežius pasirinko šį vardą.

J. M. Bergoglio gyvenimo būdas visada buvo kuklus. Buenos Airėse jis gyveno nedideliame bute, be tarnų ir pats sau gamino valgį. Jis nesinaudojo nei asmeniniu automobiliu, nei asmeninio vairuotojo paslaugomis, važinėjo metro ir dėvėjo paprastą juodos spalvos vienuolio tuniką.

J. M. Bergoglio liko kuklus ir tapęs popiežiumi. Jis, pavyzdžiui, pasirinko gyventi svečių namuose „Domus Sanctae Marthae“, o ne popiežiaus apartamentuose Apaštališkuosiuose rūmuose, kaip jo pirmtakai. Pontifikas garsėjo savo nuolankumu, rūpinimusi vargšais, visad pabrėždavo Dievo gailestingumą.

Pranciškus buvo laikomas vargšų popiežiumi. Jis ne kartą kritikavo kapitalizmą, vadino jį „nepakeliamu“ ir kaltino dėl skurdo ir atskirties visame pasaulyje. „Negalime ignoruoti, kad tokia struktūruota ekonominė sistema žudo“, – sakė pontifikas 2018 m. italų laikraščiui „Il Sole 24 Ore“.

Popiežius taip pat kritikavo karus visame pasaulyje. Jis pasmerkė Rusijos karo Ukrainoje žiaurumus ir kritikavo Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovą dėl jo paramos karui. Kartu jis yra pareiškęs, kad ir NATO tenka kaltė dėl Rusijos agresijos – už tai Katalikų bažnyčios vadovas sulaukė didelės kritikos.

Socialinės politikos srityje Pranciškus atstovavo konservatyvioms pozicijoms. Jis buvo abortų priešininkas ir pasisakė už celibatą. Tuo tarpu jo nuomonė dėl homoseksualų partnerystės ilgainiui keitėsi. 2010 m., būdamas Buenos Airių vyskupu, jis kalbėjo apie „velnio žingsnį“, kai jo gimtojoje Argentinoje buvo įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos. Tačiau vėliau, jau būdamas popiežiumi, jis pritarė registruotoms homoseksualų partnerystėms. Vis dėlto tos pačios lyties asmenų santuokas pontifikas atmetė.

Popiežius Pranciškus per savo pontifikatą aplankė dešimtis šalių. Istoriniais gali būti vadinami jo apsilankymai Jungtiniuose Arabų Emyratuose (2019) ir Bahreine (2022). Tai buvo apskritai pirmieji Katalikų bažnyčios vadovo vizitai Arabijos pusiasalyje. 2015 m. pradžioje Pranciškus aukojamose Mišiose Maniloje Filipinuose, oficialiais duomenimis, dalyvavo 6 mln. žmonių. Tai didžiausios visų laikų katalikiškos pamaldos.

2018 m. rugsėjo 22–23 d. Pranciškus lankėsi Lietuvoje. Tai buvo antrasis Romos katalikų popiežiaus vizitas Lietuvos istorijoje – praėjus 25 metams po Jono Pauliaus II vizito 1993 m.

Pranciškus pareiškė norą būti palaidotas ne Vatikane, ne šalia savo tiesioginių pirmtakų Šv. Petro Bazilikoje, bet vienoje iš Romos bazilikų. Jis taps pirmuoju ne Vatikane palaidotu popiežiumi per daugiau nei 100 metų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt