Politologai kritikuoja tiek J. Šiugždinienę, tiek I. Šimonytę: ministrės komunikacija vaikiška, o žadėto skaidrumo seniai nebėra

Lietuva

ELTA nuotr.

Viktorija SmirnovaitėŠaltinis: ELTA

266999

Politologai kritiškai vertina tiek premjerės Ingridos Šimonytės, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės komunikaciją po to, kai ketvirtadienį ji susilaukė įtarimų dėl galimai neskaidraus Kauno savivaldybės tarybos nario kompensacinių lėšų pasisavinimo.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad ją stebina per kelias valandas pasikeitusi premjerės Ingridos Šimonytės pozicija Vyriausybės narių skaidrumo reikalavimo klausimu.

„Nuo rytinio interviu „Žinių radijui“, kai ji (I. Šimonytė – ELTA) buvo labai kategoriška ir aiškiai davė suprasti, kad galime laukti ministrų atsistatydinimų, iki kol paaiškėjo konkreti pavardė ir gavome pirmąją informaciją, Ministrės Pirmininkės pozicija labai stipriai keitėsi. (…) Man klaustukas yra pagrindinis – kaip premjerė gali nežinoti, kad kalba bus apie Šiugždinienę. Ministrų, buvusių tarybų nariais, nėra labai daug“, – pažymi R. Urbonaitė.

Politologė atkreipia dėmesį, kad dabartinės ministrės, buvusios Kauno savivaldybės tarybos narės J. Šiugždinienės kompensuojamas tarybos nario išlaidas paviešinęs visuomenininkas Andrius Tapinas jau anksčiau kalbėjo apie Kauną ir minėjo, kad galimai neskaidrus tarybos narių išlaidų kompensacijų savinimasis nėra tik daugumą savivaldybėje turinčio „Vieningo Kauno“ problema.

„Toks jausmas, kad nebuvo pasiruošusi nei viena, nei kita. (…) Politikų nustebimas yra visiškai nesuprantamas ir mane pačią stebina, kad jie nustebę, nors aš jau vakar puikiai supratau, apie ką bus kalbama“, – sako R. Urbonaitė.

„Dabar matau tokį uodegos sukimą, bandymą sušvelninti situaciją ir tarsi (...) ne ji turi įrodinėti, kad dirbo skaidriai, o mes turime įrodinėti, kad ji dirbo neskaidriai. (…) Savo įvaizdžio gerinimas dabar pasakojant, kaip mažai yra išleidžiama Seimo nario kanceliarinių pinigų, arba kaip yra nesinaudojama Seimo viešbučiu, o jis yra atiduodamas ukrainiečiams – tai tiesiog yra vaikiška strategija, bandant gerinti savo reputaciją“, – politikes kritikuoja R. Urbonaitė.

Pasak politologės, J. Šiugždinienė šioje situacijoje dar gali „išvairuoti“.

„Pasistengti surinkti kuo daugiau, kaip įmanoma, įrodymų, kad, štai, aš dariau tokias ir tokias veiklas ir jos pareikalavo tokių ir tokių išlaidų. (…) Bet dabar matau dėmesio nukreipimo taktiką, gana nerišlią argumentaciją ir logikos trūkumą. Tai su tokiais principais tikrai neišvairuosi. (…) Visa partija bendrai yra sukišę galvas į smėlį ir bando visais būdais daryti viską, kad niekam nereikėtų prisiimti jokios atsakomybės. (…) Tai man atrodo turime vieną blogesnių komunikaciškai atvejų, kai matome absoliutų nepasiruošimą ir visiškai neparuoštas citatas“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.

M. Jurkynas: skaidrumo pažado „seniai nebėra“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas sako, kad premjerės I. Šimonytės kadencijos pradžioje duoto Vyriausybės skaidrumo pažado seniai nebėra.

„Viso šito jau seniai nebėra, ar imtume ministrą Landsbergį, ar ministrą Skuodį, ar dabartinę ministrę – tai nestebina. (…) Žinote, tai, ką pažadi prieš rinkimus ir neištesi, įstatymo dėl to nepažeidi, bet pažeidi rinkėjų lūkesčius. (…) Jei premjerė užstoja ministrę, kuri stokoja skaidrumo, tai daug pasako ir apie tą žadėtą skaidrios politinės kultūros standartų diegimą“, – Eltai sakė politologas.

„Bet kuriuo atveju, jei iš tiesų ministrė Šiugždinienė pažeidė teisinį reglamentavimą, kaip reikia elgtis su išlaidomis ir jei tos išlaidos iš tiesų neatitiko jos poreikių ir tai pavyksta įrodyti, tai, na, yra skaidrumo stoka“, – pabrėžė M. Jurkynas.

Kitavertus, pasak jo, šiuo metu taip pat svarbu įvertinti, kiek ministrei išsakomi kaltinimai turi realaus pagrindo.

„Tai jeigu tokie atvejai iš tiesų yra, tai, be abejo, rodo, kad yra piktnaudžiaujama savo tarnybine padėtimi ir iš to gaunama finansinė nauda“, – teigė politologas.

ELTA primena, kad klausimai dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo kilo po to, kai visuomenininkas A. Tapinas šalies mastu ėmėsi tyrimo dėl galimo savivaldos biudžeto pinigų švaistymo.

Dėl susiklosčiusios situacijos savivaldybėse, A. Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą.

STT balandžio pabaigoje pradėjo tyrimą dėl Pagėgių ir Šilutės savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai gegužės pradžioje taip pat pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.

Nors Seime buvo registruoti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, kuriais norėta nustatyti konkrečias tarybos narių veiklai skirtų lėšų lubas, griežtinti atskaitomybę rinkėjams, numatyti aiškių auditų ir patikrų tvarką, antradienį jie buvo atmesti.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt