PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2018 m. Spalio 18 d. 15:51

Politologai: I. Šimonytės populiarumą išaugino padidėjęs žiniasklaidos dėmesys

Vilnius

ELTA nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt


57001

Lenktynėse dėl vietos Daukanto aikštės Baltuosiuose rūmuose vyrauja keturi lyderiai. Sėkmingiausią lenkimo manevrą atliko Seimo narė Ingrida Šimonytė, užnugaryje palikusi Vyriausybės vadovą. Politologų vertinimu, buvusios finansų ministrės sėkmė - išaugusių eterio minučių rezultatas.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 24-spalio 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, ekonomistą Gitaną Nausėdą prezidento poste po 2019 m. gegužę vyksiančių rinkimų norėtų matyti 19 proc. respondentų, 2 proc. daugiau nei liepą.

Į antrą reitingo lentelę išsiveržė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirminiuose rinkimuose į prezidento postą dalyvaujanti I. Šimonytė. Buvusią finansų ministrę rinktųsi 14 proc. gyventojų, nors liepą taip teigiančių buvo tik 6 proc.

Trečias - „valstiečių“ premjeras S. Skvernelis, kurį ketveriems metams į Daukanto aikštę išsiųsti linkę 12 proc. apklaustųjų. Liepą tokių buvo 9 proc. Įkandin premjero seka kitas TS-LKD pirminių rinkimų kandidatas Vygaudas Ušackas. Diplomatą palaiko 8 proc. respondentų - 2 proc. daugiau nei prieš du mėnesius.

Penktas - nebyliai iš kovos dėl prezidento posto paraštėn pasitraukęs Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Verslininko populiarumas sumenko penkiais nuošimčiais ir siekia 4 procentus. Kiti visuomenės veikėjai surinko mažiau nei 3 proc. balsų. Visų potencialių prezidentų vardus apklausos dalyviams reikėjo įrašyti patiems, užuot pasirinkus iš pateikto sąrašo.

Eltos kalbinti politologai sutarė: I. Šimonytės populiarumą išaugino dėl sprendimo dalyvauti rinkimuose padidėjęs žiniasklaidos dėmesys, tačiau ne tik. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis tikino manąs, kad gyvename visuomenėje, kurios atmintis trumpa, todėl žiniasklaidos dėmesys būtinas siekiant sėkmės.

„Kai žmogus yra televizijos ekrane, radijo laidoje ar internete - jis matomas ir jį įsimena. Kai žmogaus ten nėra, jis paprasčiausiai užmirštamas. Turime tokią visuomenę, kur žinia galvoje išsilaiko labai trumpai - ją uždengia kitos žinios“, - Eltai sakė politologas.

Tuo tarpu kitas VDU profesorius Algis Krupavičius antrino kolegai ir pažymėjo, kad prieš tai fiksuotas I. Šimonytės reitingas susijęs su tuo, kad politikė viešai nebuvo vertinama kaip kandidatė siekti valstybės vadovo posto.

„Apklausos metu kaip tik buvo sprendžiamas klausimas, ar I. Šimonytė dalyvaus pirminiuose TS-LKD rinkimuose. Neabejotinai jos matomumas augo ir pirmiausia TS-LKD ir kiti rinkėjai pradėjo matyti ją kaip kandidatę rinkimuose, ir tai išaugino jos reitingą“, - aiškino profesorius.

Pasak A.Krupavičiaus, skirtingi jo vertinti visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad nuo rugsėjo gyventojų noras matyti S. Skvernelį priimant prezidento regalijas stabiliai mąžta. Politologo manymu, premjeras pats save įstūmė į tokią padėtį.

„Matyt, visuomenė supranta, kad kai kurie garsūs Vyriausybės pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl kainų mažinimo - pažymėti populizmo ženklu ir nėra rimtos politikos žingsniai. Premjeras kuo toliau, tuo labiau tampa susireikšminusiu demagogu. Manau, kad paskutinis tokio jo elgesio pavyzdys - atsakymai Seime į klausimus dėl susinaikinančių įrašų. Arogancijos daugėja, susireikšminimo taip pat“, - kritikos negailėjo VDU profesorius.

L. Bielinis ministro pirmininko atžvilgiu buvo kiek nuosaikesnis ir pažymėjo, kad nors premjeras gali užsidirbti populiarumo taškų, jei, kaip žadėta, po mokesčių reformos keliomis dešimtimis eurų paaugs atlyginimai. Tiesa, tai nebūtų auksinė kulka.

„Premjero pozicija visada siejama su ekonominiais pokyčiais. Tačiau prezidento pozicija siejama su šiek tiek su kitais dalykais, todėl laimėjimai užimant premjero postą tiesiogiai nepersikelia į prezidentines galimybes. Tam, kad tai virstų tiesa - reikia dirbti“, - Eltai sakė profesorius.

Pasak L. Bielinio, šiuo metu būtų sunku vertinti, kokią įtaką S. Skvernelio populiarumui turės viešųjų ryšių krizė dėl neatlygintino Registrų centro duomenų teikimo žiniasklaidai bei atsisakymo paviešinti Vyriausybės pasitarimo įrašą.

„Skandalas dėl žiniasklaidos laisvės ribojimo gali paveikti ministro pirmininko reitingą. Tačiau vėlgi - žinia atmintyje išsilaiko trumpai, todėl neigiama informacija šiandien gali tapti žinojimu, kad premjeras atsimenamas, pamirštant, dėl kokios priežasties“, - dėstė VDU profesorius.

Tuo tarpu V. Ušacko galimybes padidinti savo populiarumą profesoriai vertino skeptiškai. L. Bielinio manymu, pirminiuose rinkimuose konservatoriai bando apsibrėžti savo požiūrį į būsimą prezidentą, o šią kovą laimi I. Šimonytė. A. Krupavičius įsitikinęs, kad koją diplomatui kiša konfliktas su partijos lyderiais, o rinkimų kampanija - šabloniška.

Nors, remiantis apklausa, konservatorių kandidatus prezidento poste matyti norėtų maždaug 22 proc. apklaustųjų, nereikėtų tikėtis, kad pirminių TS-LKD rinkimų nugalėtojas susirinktų visus priešininko šalinininkus. Netgi priešingai, pasak L. Bielinio, savo kandidato netekę dešinieji gali nedalyvauti rinkimuose.

„Nemanau, kad tie, kurie šiandien karštai palaiko V. Ušacką, bus linkę palaikyti I. Šimonytę. Dalis - taip, bet ne visi. Tas pat ir su I. Šimonytės šalininkais. Dalis jų, manau, kategoriškai nenorės balsuoti už V. Ušacką. Ir greičiausiai neis į rinkimus, jei jis laimės“, - sakė L. Bielinis.

A. Krupavičius laikėsi kiek kitos nuomonės ir aiškino manąs, kad konservatorių diplomato šalininkai pereitų į buvusios finansų ministrės stovyklą, tačiau ne atvirkščiai. „Jeigu laimėtų V. Ušackas, galėtų būti susiskaldymas. Todėl, kad dalies I. Šimonytės balsų galėtų tikėtis G. Nausėda, bet ne V. Ušackas. Iš parlamentarės balsai eitų G. Nausėdai, bet nebūtinai V. Ušackui“, - sakė politologas.

„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad palaikymas G. Nausėdai tolygiai pasklidęs įvairiose socialinėse grupėse. Kandidatą palaiko penktadalis žmonių, gyvenančių kaime, mažesniuose miestuose, turinčių aukštąjį išsilavinimą, užsiimančių ūkininkavimu, dirbančių valstybės sektoriuje bei patenkančių į 30-49 metų amžiaus kategoriją.

Tuo tarpu I. Šimonytės šalininkų gretose kone triskart daugiau moterų nei vyrų, atitinkamai 19 proc. ir 7 proc. Panaši proporcija ir vertinant šalininkus mieste (16 proc.) ir kaime (9 proc.). Buvusią finansų ministrę panašiai palaiko dvi amžiaus grupės - jaunimas iki 30 metų (16 proc.) bei vyresni nei 50 metų gyventojai (15 proc.).

Vyriausybės vadovą dažniau palaiko vyresni nei 50 metų žmonės (16 proc.), vadovai (19 proc.) bei pensininkai (16 proc.). V. Ušacką, apklausos duomenimis, kiek stipriau palaiko studentai.

Iš viso 2018 metų rugsėjo mėnesį respondentai paminėjo 35 visuomenės veikėjus, kuriuos jie norėtų matyti prezidentu po rinkimų kitais metais (prieš 2 mėnesius nurodė 38 pavardes). Penktadalis (20 proc.) apklaustųjų atsakė, kad neapsisprendė arba neatsakė į šį klausimą.

ELTA