Politikai turi progą atsigręžti į ligonius – pažadų nepakaks

Lietuva

Pixabay

EtapliusŠaltinis: Alfa.lt

344026

Vėžys – išplitęs, ligonio būklė – blogėja, bet vaistai, kuriuos būtų galima skirti atsižvelgiant į nustatytas specifines vėžio mutacijas, Lietuvoje nekompensuojami. Tai – dažna situacija, į kurią pakliuvę ligoniai negali gauti būtino gydymo, rašo „Lietuvos rytas“.

„Kiekvienas iš mūsų gydytojų onkologų chemoterapeutų neretai tampame tokių skaudžių istorijų dalyviais. Ligonių bei jų artimųjų viltys, lūkesčiai, o po to – ir nepasitenkinimas gydymu tokiais atvejais siejami tik su gydančiu personalu. Tai tikrai negerina pasitikėjimo medicinos sistema“, – teigė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos filialo „Nacionalinio vėžio centras“ Medikamentinės onkologijos centro vadovė gydytoja onkologė chemoterapeutė, docentė dr. Birutė Brasiūnienė.

Tapo sistemos įkaitais

Lietuvoje yra susiklosčiusi sudėtinga situacija, ir inovatyvių, tiksliau – individualiai parenkamų (personalizuotų) vaistų mūsų šalyje ligoniams dažniausiai nėra galimybių paskirti.

Pastaruoju metu statistiniai duomenys mažai tesikeitė. Remiantis „Waiting to Access Innovative Therapies“ (W.A.I.T.) 2023-ųjų duomenimis, pagal inovatyvių vaistų laukimo laiką – jų prieinamumą Europos žemyno valstybėse, Lietuva atsilieka ne tik nuo Europos vidurkio, bet ir nuo kaimynių Latvijos, Estijos, Lenkijos ir daugelio kitų regiono šalių.

Tyrimo duomenimis, tol, kol naujieji onkologiniai preparatai įrašomi į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, Lietuvoje prireikia vidutiniškai 924 dienų, arba pustrečių metų, tuo tarpu Europos šalių vidurkis yra 509 dienos. Pavyzdžiui, Vokietijoje jie apskritai yra ranka pasiekiami, nes procesui tereikia vos daugiau nei mėnesio.

Naujoji Lietuvos Vyriausybė savo veiklos programoje atkreipė dėmesį į prastą, Europos valstybių vidurkio nesiekiantį inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvoje ir įsipareigojo kadencijos metu situaciją pakeisti. Kaip tai padaryti?

Reikia įvairių pokyčių

Pasak asociacijos „Kraujas“ vadovės Ievos Drėgvienės, siekiant iš esmės Lietuvoje pagerinti vaistų kompensavimo sistemą, būtina įgyvendinti kompleksinius pokyčius, kurie apimtų ir teisinį reguliavimą, ir praktinį proceso valdymą.

„Ypač svarbu užtikrinti teisės aktų suderinamumą su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu „Dėl sveikatos technologijų vertinimo“. Tai padėtų išvengti tų vertinimų dubliavimo – nereikėtų to kartoti ir Lietuvoje, taip būtų galima efektyviau išnaudoti turimus išteklius. Įvyktų esminis pokytis, jeigu būtų peržiūrėtos naujų sveikatos technologijų vertinimo bei ligos naštos apskaičiavimo metodikos, ir jos pagaliau atitiktų ES praktiką“, – „Lietuvos rytui“ sakė I. Drėgvienė.

Pasak jos, reikėtų atsisakyti ir dabartinės praktikos, kai preparatų vertinimą atlikusios institucijos dalyvauja ir priimant kolegialius sprendimus dėl vaistų kompensavimo.

„Kartu būtina išplėsti vaistų vertinimo apeliacijų galimybes, leidžiant skųsti ne tik procedūrinius, bet ir vertinimo turinio aspektus“, – paaiškino asociacijos „Kraujas“ vadovė.

Pasak jos, tai – tik dalis pasiūlymų, kurie padėtų pagerinti vaistų kompensavimo sistemą Lietuvoje.

„Vis dėlto esminio pokyčio reikia pačiam institucijų požiūriui į vaistų prieinamumą. Požiūrį „kodėl negalima kompensuoti“ būtina pakeisti požiūriu „kaip užtikrinti vaistų prieinamumą“. Būtina ieškoti inovatyvių sprendimų ir finansavimo modelių, kurie suteiktų galimybę pacientams gauti reikiamą gydymą“, – patikino I. Drėgvienė.

Pokyčiai – nuo vasario

Pasak gydytojos onkologės chemoterapeutės B.Brasiūnienės, kalbant apie inovatyvių vaistų prieinamumą, šiuo metu jau reikėtų vartoti terminą personalizuota medicina, kuri apima vėžio genetinių žymenų atlikimą ir jų prieinamumą, gydymo parinkimą ir konkretaus inovatyvaus vaisto skyrimą.

„Visa tai yra susiję. Jeigu neveikia ar nepakankamai funkcionuoja viena grandis, neveikia visa sistema. Tuomet, kai negalima atlikti genetinio vėžio žymens tyrimo arba, jį atlikus, nėra galimybės skirti reikiamų vaistų, kenčia pacientas, negaudamas efektyviausio gydymo. Todėl jau dabar turime aiškiai kalbėti apie visą personalizuotos medicinos sistemos plėtrą ir jos adekvatų funkcionavimą.

Taigi pirmiausia yra genetiniai vėžio žymenų tyrimai. Jų kompensavimo situacija sprendžiama, nes pagaliau nuo šių metų vasario galime juos atlikti. Tiesa, dar ne visus, bet didžiąją dalį jau galime tirti. Svarbu pabrėžti, kad nurodyti vėžio žymenis ir tyrimo atlikimo laiką gali tik pacientą gydantis onkologas, nes jis geriausiai žino ligos situaciją“, – paaiškino doc. dr. B. Brasiūnienė.

Tolesnis personalizuotos medicinos etapas – tai klinikinės genomikos aptarimai, kurie pernai buvo pradėti rengti Medikamentinės onkologijos centre. Juose dalyvauja ne tik onkologai, bet ir biologijos mokslo, patologijos, genetikos, klinikinių tyrimų ir kiti specialistai.

Paskutinis šios personalizuotos medicinos etapas, anot doc. dr. B. Brasiūnienės, tai preparato-taikinio paieška ir jo paskyrimas.

Vaistai – silpniausia grandis

Pasak doc. dr. B. Brasiūnienės, personalizuota medicina šiuo metu yra tarptautinis vėžio gydymo standartas, bet jos plėtra Lietuvoje buvo sudėtinga, – ją stabdė keletas veiksnių.

„Inovatyvių vaistų kompensavimas Lietuvoje labai lėtas, mažai efektyvus, sudėtingas procesas, todėl jis išlieka santykinai mažas. Jeigu kai kurie inovatyvūs vaistai ir patekdavo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus, vėžio genetinių biožymenų tyrimai ne visada buvo kompensuojami, nors būtent pagal biožymenų duomenis turi būti skiriami tie vaistai“, – sakė doc. dr. B. Brasiūnienė.

Pasak jos, inovatyvių vaistų parinkimas ir jų suradimas kol kas yra silpniausia grandinės dalis.

„Situacija nėra įšalusi – kasmet kompensuojama po keletą naujų inovatyvių vaistų, tačiau to nepakanka. Vertinant inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvoje, deja esame prasčiausiose pozicijose, palyginti su kitomis Europos valstybėmis.

Šiuo metu tebeturime vėžio lokalizacijų, pavyzdžiui, agresyvios formos krūties vėžys, paveldimas krūties vėžys, kai kurie žarnyno vėžio tipai, biliarinio trakto (tulžies pūslės, tulžies latakų ir kepenų) vėžys, gimdos kaklelio vėžys ir kiti, kai mūsų skiriamas gydymas dar neatitinka tarptautinio standarto. Mums tenka gydyti šių lokalizacijų vėžį senesniais, o tai reiškia, kad mažiau efektyviais vaistais“, – paaiškino gyd. doc. dr. B. Brasiūnienė.

Dar vienas inovatyvių vaistų gavimo šaltinis yra klinikiniai tyrimai bei ankstyvojo prieinamumo vaistų programos. Deja, ir šioje vietoje Lietuvos vėžio centrai lieka užribyje.

Derina veiksmų planą

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Vaistų kainodaros ir kompensavimo skyriaus vedėjos Ievos Tinterės, šiuo metu dar yra derinamas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, kuriame ir bus numatyti konkretūs veiksmai, kaip iš esmės pagerinti inovatyvių vaistų kompensavimo situaciją.

„Vyriausybės programos priemonių plane numatoma gerinti kompensuojamųjų, įskaitant skirtų labai retoms ligoms gydyti, vaistų prieinamumą ir vardinių vaistinių preparatų prieinamumą bei efektyviau valdyti vaistinių preparatų trūkumus.

ES lygmeniu nėra skaičiuojamas rodiklis, per kiek laiko nuo paraiškos gavimo iki vaistinio preparato kompensavimo pradžios turi būti atliktas jo vertinimas ir priimti sprendimai. Šalys – ES narės nesidalija tokiais duomenimis, todėl negalime įvardinti siektinos reikšmės.

Valstybės kontrolės vertinamųjų rodiklių sąraše yra numatyta iki 2026-ųjų pabaigos vertinti, kiek sprendimų dėl vaistų kompensavimo priimama per 180 dienų (toks terminas nustatytas Farmacijos įstatyme), palyginti su visais priimtais sprendimais.

Paskutinė turima reikšmė siekia 8 proc. Tikimės ir sieksime, kad šis rodiklis smarkiai pagerėtų jau 2026 m. pabaigoje“, – „Lietuvos rytui“ teigė I. Tinterė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt