Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Etaplius.LTŠaltinis: ELTA
Kaip rašoma bendrovės „Elektrum Lietuva“ pranešime, tiems miesto gyventojams, kurie iki šiol naudojo šį taršų kurą, rekomenduojama keisti jo rūšį, įsidiegti netaršų šilumos šaltinį arba jungtis prie centrinio šildymo tinklo.
Visi šie sprendimai turi būti priimti reaguojant anglies ir durpių didinamą oro taršą mieste. Pernai antra pagal taršą kietosiomis dalelėmis Vilniaus vieta tapo Senamiestis, kuriame nėra nei pramonės įmonių, nei intensyvių gatvių, tačiau ši miesto dalis pasižymi tankiu užstatymu ir šildymo būdų įvairove.
„Vilnius yra pavyzdys, kad nelengvus sprendimus neišvengiamai turės priimti tų būstų savininkai, kurie šildosi šiuo iškastiniu kuru. Uždraudus anglį ir durpes išlaidas siūloma atsverti įvairiomis paramos ir kompensavimo schemomis, padedančiomis pigiau įsirengti modernius, švarius šilumos šaltinius. Laikui bėgant anglių bei durpių į katilą ar krosnį nebeturėtų būti galima mesti visoje Lietuvoje, todėl nieko nedaryti nėra prasmės“, – sakė energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Prieš keletą metų Vilniaus miesto savivaldybė vertino, kad mieste yra 11,8 tūkst. gyvenamųjų namų, kurių šildymas neidentifikuotas, tarp jų yra būstų, šildomų malkomis bei anglimi.
„(...) Lietuvos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pernai Vilniuje vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija Žirmūnuose šalia labai intensyvaus eismo gatvės sudarė 26 mikrogramus vienam kubiniam metrui , Senamiesčio stotyje – 21, Lazdynų – 20, Savanorių prospekto – 18. Nors ribinės vertės šie rodikliai neviršijo, tačiau Senamiesčio konkuravimas taršumu su tokiomis intensyviomis gatvėmis bei pramonės zonomis yra išties iškalbingas“, – pastebėjo M. Kavaliauskas.