Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Stasys PuščiusŠaltinis: Etaplius.lt
Tie,kuriems jau virš 70 metų, tai labai gerai prisimena, kokios buvo pokario laikais organizuojamos vakaruškos. Jų buvo gana neretai.
Apie rengiamas vakaruškas, anų laikų jaunimas sužinodavo iš draugų ir draugių. Šiaip jau pokario metais,šokių vakarus organizuodavo,šiek tiek su baime. Mat gana dažnai galima buvo išgirsti miškuose šūvių salves ir kulkosvaidžių kalianimo. Vyko aršios kovos, tarp Lietuvos partizanų ir enkevedistų bei taip vadinamų "liaudies gynėjų", kuriuos Lietuvos žmonės vadindavo "skrebais" arba "Stalino stribukais". Nors ir sunkūs, neramūs laikai buvo, bet jaunimas lieka jaunimu.
Šokiai-vakaruškos vydavo kiekvieną šeštadinio vakarą, mat dieną būdavo barbymetis. Su tėveliais gyvenau visai netoli Bazilionų miestelio. Tai šokiai vykdavo vietiniame klube. Jau buvo sukurtas kolūkis, kurį žmonės buvo praminę "kolchozu". Vis dėlto anuomet elektros gyventojai dar netūrėjo. Miestelio gatvelė sutemus buvo labai tamsi. Mandresni įsigydavo kišeninius žibintus. Didelis patogumas ir malonumas būdavo, kada nusėtame žvaigždžių danguje, šaltą šviesą skleisdavo, didelis pilnas Mėnulis.
Šokiai vykdavo iki paryčių. Kadangi elektros dar nebuvo, tai salės prie lubų prikabindavo labai didelę apskritu knatu lempą arba pakabindavo taip vadinamas "primusines". Jose buvo benzino, kurį vis reikėdavo papumpuoti. Šito tipo lempos, buvo labai šviesios. Šokiai vykdavo ir po filmų, mat anuomet kiną atveždavo vos porąkart per mėnesį. Pasikabindavo salėje didelę elektrinę lempą, kuriai energiją suteikdavo prie klubo laukia esantis motoriukas. Taigi kino seansui pasibaigus, vyresnio amžiaus žiūrovai išeidavo, o jaunimas greitai čiupdavo suolus ir sunešdavo į pakraščius. Tuomet porą valandų vykdavo šokiai. Muzika sklisdavo iš patefoninių plokštelių. Daugiausia - rusiškos melodijos. Jaunimas šokdavo savaip, ne visada į muzikos ritmą.
Na,o šiaip vakaruškose grodavo broliai Jarašiai, tai buvo trys broliukai Jarašiukai. Taip žmonės juos vadindavo. Vienas traukdavo akordeoną, kitas smičiuodavo kontrabosu, o trečias, jauniausias, mušdavo šuns oda aptrauktą bugną. Kvartetui vadovaudavo, mano dėdė grieždavęs smuiku. Linksma būdavo. Na, o pasibaigus šokiams, kas turėdavo čiupdavo savo mergaites ir lydėdavo iki jų namų. Ne kartą ir aš lydėjau savo mergaitę. Ji gyveno už Dubysos. Reikėjo eiti kokius tris kilometrus. Bet su mergaite po paranke, tai net nepajusdavau, kaip prieidavome jos namus. Sustodavome prie daržinės galo ir ilgai stovėdavome, vienas kitą apsikabinę.
Tokia buvo pirmos meilės užuomazga.