PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Nuomonė2019 m. Spalio 4 d. 19:58

Pokario mokytojus prisimenant

Šiauliai

Iš asmeninio albumo. Viršutinėje nuotraukoje autorius trečias paskutinėje eilėje, komunijos priėmimo diena. Nuotrauka daryta Bazilionų klebonijos sode 1946 m. Apatinėje nuotraukoje taip vadinamos V klasės, po egzaminų su auklėtoja.

Stasys PuščiusŠaltinis: Etaplius.lt


101873

Spalio 5-oji – garbinga Tarptautinė mokytojų pagerbimo diena. Bet ar visi mokytojai yra verti pagarbos? Tokia tema neseniai teko svarstyti su vienu kitu pašnekovu.

Aš, kaip ir visi vaikai, taip pat mokiausi. Tada buvo sunkūs laikai, pokaris. Naktimis aplink miškuose tratėjo kulkosvaidžiai ir sproginėjo granatos. Beveik nuolatos Bazilionų miestelyje, ant žemės, gulėjo sušaudytų partizanų kūnai. Per pamokas nuolat reikėjo pasakoti apie tai, kokie baisūs tie, kur guli, nugalabyti „bandiūgos“. Aš stengdavausi nutylėti. Aš tik viena galėjau suprasti iš vyresnių žmonių kalbų, kad tikrieji lietuviškieji mokytojai yra išvežti, kaip sakydavo prie „baltų meškų“. Ir kada šiandiena pagalvojau ar yra išlikę atmintyje kokie nors mokytojai, mano požiūriu, kuriuos galėčiau maloniai prisiminti, tai tik du–trys tokie.

Komunistinėje mokykloje buvo reikalaujama, kad visi stotų į pionierius ir nešiotų raudonus kaklaraiščius, o ant krūtinės sovietinio dievuko ženklelį su raudonomis liepsnelėmis. Bet tam nepritarė mano tėvai, nenorėjau ir aš pats. Mokyklos direktoriaus nurodymu pradėjo mane per pamokas mokytojai ignoruoti. Visus klausinėja, o manęs ne. Galų gale paliko VI klasėje antriems metams. Ir galų gale už tai, kad aš vienam moksleiviui, kurį ragino stoti į komsomolą, patariau nesirašyti, nes iš miško atėję „broliukai“ gali prilupti ar net nušauti. Viena iš mokytojų būdama smarki komunistė nugirdo ir pranešė direkcijai. Buvo sušauktas visų pedagogų Bazilionų mokyklos posėdis ir jame priimtas nutarimas mane pašalinti iš tarybinės mokyklos be teisės sugrįžti. Tam posėdyje visi privalėjo pakelti rankas, kad pritaria tokiam sprendimui. Ne visi taip norėjo kelti rankas, bet bijojo būti apkaltinti.

Taip, kad man ką labai gera prisiminti apie mokytojus nėra. Su didele pagarba visada paminėsiu tuos, kurie mokė mane bažnyčioje. Mokė ir daug duodavo pavyzdžių, kas tokie yra tikrieji žmonės, Lietuvos patriotai.