Poetas Rimvydas Stankevičius apie naujausią savo knygą: „Tegul jums visada sninga tik baltai“

Šiauliai

Dariaus Ančerevičiaus nuotr.

Julita GaldikienėŠaltinis: ŠMKC „Laiptų galerija“

Kovo 20-ąją Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“ poezijos gerbėjus pakvietė į išskirtinį renginį – poeto Rimvydo Stankevičiaus ir aktoriaus Andriaus Bialobžeskio kūrybos vakarą BLYKSNIAI. Jo metu pristatyta naujausia, vasario pabaigoje dienos šviesą išvydusi, rašytojo poezijos knyga „Kartais sninga juodai“.

Jaukų vakarą Rimvydas Stankevičius pradėjo nuo pasakojimo apie save bei kokią vietą jo gyvenime užima poezija. „Ne tiek svarbu poeziją rašyti ar ją skaityti, kiek svarbu gyventi su ja, nes poezijos kupinas visas mūsų gyvenimas. Poezija pakyla ir skrenda dviem atvejais – kai tobulas yra rašytojas arba kai tobulas yra skaitytojas. Visada sakiau ir sakysiu, kad bent pusė autoriaus eilėraščio yra tas, kuris jį parašė, kita pusė – tas, kuris jį skaito. Kiekvienas skaitantis poeziją kaip marškinius ją velkasi ant savęs – ant savo patirčių, ant savo išgyvenimų. Būkim atviri, niekam nesvarbu ką išgyveno autorius. Svarbiausia, ką išgyveno skaitytojas ir kiek tas eilėraštis yra apie jį“.

Pristatydamas savo poezijos skaitovą – aktorių Andrių Bialobžeskį – poetas Rimvydas Stankevičius pasakojo, kad jie – ne tik artimi biučiuliai, bet ir neišskiriami bendražygiai. Knyga „Kartais sninga juodai“ – jau 8-oji iš 11-os autoriaus knygų, kurios eilės suskamba ne kieno nors kito, o Andriaus Bialobžeskio lūpomis.

Dviejų talentingų asmenybių bičiulystės priešistorė, einant poezijos keliu, siekia bemaž tris dešimtis metų. Anuomet Rimvydas Stankevičius turėjo renginį Nidoje, kurio metu pastebėjo salėje tarp žiūrovų sėdintį Andrių Bialobžeskį. Netikėtai jam kilo mintis pakviesti aktorių paskaityti jo eiles. Šis neatsisakė. Priešingai – eilėraščius skaitė taip įsijautęs, kad per nugarą bėgo šiurpuliukai ne tik klausytojams, bet ir pačiam autoriui.

„Žiūriu, kad salė ne tiek klauso, kiek žiūri į jį, nes jis pats tarsi virpa nuo poezijos – kaip styginis instrumentas. Tada ir pagalvojau, kad kaip parašiau, tai taip jis ir perskaito. Tokių žmonių labai mažai, aš buvau apstulbęs. Tada jau pradėjau kalbinti Andrių kartu važinėti“, – prisiminimais dalijosi Rimvydas Stankevičius.

Po šio įvykio ir prasidėjo bendra literatūrinė kelionė, kuri tęsiasi iki pat šiol. Tačiau tuo viskas nesibaigė – Andrius Bialobžeskis sugebėjo poetą nustebinti ir antrąsyk. „Kitą kartą mane jis apstulbino dar labiau, kai pastatė spektaklį iš mano poezijos. Aš sėdžiu salėje, žiūriu – viskas taip, kaip mano gyvenime. Net kambarys scenoje toks, koks buvo anais laikais, tas apstatymas. Parodyti visi mano demonai, nuopoliai, mano aistros ir, aišku, meilė poezijai, talentai. Viskas parodyta. Atrodo, Dieve mano, kaip taip gali būti, kad jis parodo mane tokį, koks aš esu, bet niekam nesakiau, kad aš toks. Galvoju, kaip jis tai mato? Du variantai – arba jis visa tai perskaito iš mano poezijos, arba jis toks pats kaip aš ir rodo save, tik aš matau save. Tai dėl to mes ir sakome, kad turime bendrą dvasinę kraujo grupę“.

„Aš esu įsitvėręs į Rimvydą. Mes labai daug metų esame kartu ir tikrai mūsų kraujo grupė bendra. Ir kalbant apie poeziją, aš manau, kad tas antrasis variantas, kad ir aš toks pats esu. Bet ir pirmasis, nes aš suprantu iš teksto ką jis parašė. Turime labai nelengvą laiką ir labai gera, kai turi į ką įsitverti ir atsiremti. Tai yra didelė Dievo dovana ir savotiška pareiga“, – sakė Andrius Bialobžeskis.

Simboliška, kad vakaro metu aktorius ir skaitė eiles iš Rimvydo Stankevičiaus knygos „Įsitvėrimai“ (2023), tarsi atspindinčios jųdviejų draugystę. Vėliau jo lūpomis suskambo ir eilėraščiai iš knygos „Kartais sninga juodai“, turinčios labai skaudžią istoriją.

„Ta knyga iš tiesų yra labai liūdna. Aš turėjau sunkiausius metus per savo gyvenimą. Per metus palaidojau savo tėtį, brolį ir mamą. Visą šeimą su kuria augau Elektrėnuose. Buvome 4 asmenų šeima ir likau tik aš vienas. Buvo nepaprastai sunku. Negalėjau verkti, tad sėdau rašyti. Tai dar kartą įrodo, kokia galinga yra poezija. Ji išveda net iš tų situacijų, kurios prilygsta visiškam dugnui“, – pasakojo knygos autorius.

Kaip pasakojo poetas, knygos pavadinimas – „Kartais sninga juodai“ – labai dviprasmiškas. Jį galima suprasti kaip smarkų snygį, tačiau spalva čia taip pat imponuoja. Būna, kad iš tiesų sninga juodai – tada, kai labai liūdna. Idėja viršeliui gimė pačiam autoriui. Dėl to jame vaizduojamos degančios žarijos, virstančios pelenais, įprasminančios vidinę autoriaus būseną.

„Trečioji knygos dalis – „Paskui Dantę“ – buvo pats juodžiausias laikas. Tada jau buvo tėtis ir brolis palaidoti, o mama – pakeliui. Dėl to ten nėra nei vieno rimuoto eilėraščio, nebegalėjau rimuoti. Aš buvau pasiekęs tą lygį, kai nustojau egzistuoti. Tačiau didelėmis valios pastangomis sugrįžau“, – skaudžia patirtimi dalijosi Rimvydas Stankevičius.

Rimvydas Stankevičius su klausytojais atsisveikino eilėraščiais „Kraitis“ ir „Valsas vienam“. Savo poezijos gerbėjams jis pažadėjo ateityje rašyti šviesesne gaida ir linkėjo tik vieno – „Tegul jums visada sninga tik baltai“.

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt