Po Zarasų krašto malūnus pasidairius

Utena

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

100738

Zarasų krašto muziejus įgyvendino Kultūros paveldo departamento finansuojamą projektą „Europos paveldo dienos 2019: Zarasų krašto malūnai“. Rajono gyventojai ir svečiai turėjo galimybę rugsėjo 20–22 dienomis aplankyti įdomiausius Zarasų krašto malūnus: Šlyninkos vandens malūną, Tiltiškių vandens malūnas ir Vencavų vėjo malūną.

Foto galerija:

Nors daugelis rajono gyventojų ankščiau jau lankėsi Šlyninkos vandens malūne, ne kiekvienas girdėjo malūnininko pasakojimą apie šios vietos istoriją. O ji labai linksma ir turtinga, nes malūnas veikia jau 300 metų. Ne kiekvienas žino, kodėl įeinant į malūną pasitinka klastinga velnio šypsena, kodėl malūnai turi tris aukštus, ir kodėl vyrams su grūdais eilėje tekdavo laukti kartais ir savaitę. Paklausę Šlyninkos malūno istorijos ir pasidairę po išpuoselėtą teritoriją, ekskursijos dalyviai ragavo tautinio paveldo „razavus“ blynus, klausėsi malūnininkės pasakojimų apie aukštaičių papročius ir tradicijas, kulinarinio paveldo ypatybes.

Šiltai ir jaukiai ekskursijos dalyviai buvo sutikti ir Tiltiškių vandens malūne. Nors šis malūnas ir nebeatlieka savo tiesioginės funkcijos, tai nereiškia, kad jis yra miręs. Priešingai. Ko gero niekada Tiltiškių vandens malūnas nebuvo toks gyvas, koks yra dabar. Ir viskas dėka aktyvaus šeimininko, pavertusio jį tikru pramogų malūnu. Ilga ir įdomi šio malūno istorija. Kažkada įžiebęs pirmąją lemputę Salake, vėliau buvęs energetikos muziejumi, Tiltiškių malūnas ilgą laiką buvo neprižiūrimas ir apleistas. Džiugu, kad dabar visi norintys gali jį aplankyti ir pamatyti didžiulę radijo imtuvų kolekciją, sudalyvauti sraigių patiekalų degustacijose arba tiesiog pasivaišinti karštos arbatos puodeliu.

Nors Zarasai nuo seno nebuvo kraštas, kur klestėjo grūdų augintojai, savo rajone turime net ir vėjo malūną. Gaila, tačiau Vencavuose esantis malūnas šiuo metu yra privatus, ir nėra pritaikytas turistų lankymui. O pažiūrėti tikrai būtų ką, juolab jis matytas beveik kiekvienam lietuviui: šiame malūne buvo filmuojama daug scenų garsiausiam lietuviškam miuziklui „Velnio nuotaka“. Tačiau malūną apžiūrėjome iš išorės, šių eilučių autorius supažindino ekskursijų dalyvius, kuo skiriasi vandens malūnai nuo vėjo malūnų, kokių jų tipų yra.

Šie malūnai – ne vieninteliai malūnai Zarasų rajone. Prieš šimtmetį beveik kiekvienas stambesnis mūsų krašto upelis turėjo ne po vieną vandens malūną. Gaila, tačiau puikiai išsilaikęs Vencavų vėjo malūnas arba Antalieptės akmeninis vandens malūnas prie Šventosios upės nėra prieinami turistams. Dėl aplinkosauginių reikalavimų vandens malūnai vargu ar kada nors pradės vėl veikti pagal paskirtį, ir jų girnas suks upės vanduo. Tačiau Tiltiškių vandens malūno atgimimas parodo, kad nebūtina malti miltus, kad malūnas atgytų, ir jame vėl būtų pilna žmonių.

Šlyninkos vandens malūnas, tapęs tiesiog rajono vizitine kortele, tik patvirtina, kokį potencialą turi tokios vietos. Tad sėkmės prikeliant istorinius malūnus galima sulaukti nuoširdžiai dirbant ir sugalvojant naujų idėjų, o lankytojų visada atsiras.

Zarasų krašto gidas Evaldas Dumbravas

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt