Po tragedijos uosto direkcija ir verslas vertina riziką: negalima lyginti padėties Beirute ir Klaipėdoje

Klaipėda

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

141098

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir uosto krovos kompanijos ramina, kad negalima net lyginti tragediją Beirute sukėlusių aplinkybių ir Klaipėdos uoste vykdomos amonio nitrato (amonio salietros) krovos ir tvarkymo.

Mat amonio nitrato trąšos ir kitos pavojingos medžiagos Klaipėdos uoste, priešingai nei Beirute, nėra sandėliuojamos.

Pavojinguosius krovinius ilgiau laikyti uosto teritorijoje draudžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės ir šio reiklavimo esą griežtai laikomasi.

Trąšų gamintojai ir krovos kompanijos savo ruožtu tikina, kad Lietuvoje gaminamų ir Klaipėdos uoste kraunamų azoto trąšų junginys praktiškai neturi sprogstamųjų savybių.

Ekspertų vertinimu, beveik 3000 tonų amonio nitrato, nepalankiai susiklosčius daugeliui veiksnių, šią savaitę Beiruto uoste sukėlė didžiausią kada nors pasaulyje įvykusį nebranduolinį sprogimą.

Pavojingos medžiagos Beiruto uoste buvo sandėliuojamas šešerius metus.

Klaipėdos uoste pavojingi kroviniai nėra sandėliuojami

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) Alfa.lt teigė, kad šiuo metu Klaipėdos uoste nėra nei pakraunamas į laivus, nei iškraunamas iš laivų amonio nitrato krovinys. Be to, amonio nitratas, kaip ir kiti pavojingieji kroviniai, Klaipėdos uoste nėra sandėliuojami.

„Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės pavojinguosius krovinius sandėliuoti uosto teritorijoje draudžia. Jie gali būti įvežami į uostą norint toliau transportuoti ir laikomi tiek, kiek reikia technologiniam procesui“, – pabrėžė KVJUD.

Direkcijos atsiųstame atsakyme Alfa.lt tvirtinama, kad pavojingieji kroviniai, gabenami per Klaipėdos uostą, yra griežtai kontroliuojami.

„Negalima lyginti situacijos Beiruto ir Klaipėdos uostuose pirmiausia dėl to, kad Klaipėdos uoste nėra sandėliuojami pavojingieji kroviniai. Be to, pavojingųjų krovinių transportavimą Lietuvoje labai griežtai reglamentuoja šalies ir tarptautiniai teisės aktai. Visi uostai ir laivai privalo vykdyti šiuos reikalavimus“, – teigiama KVJUD komentare.

Direkcijos duomenimis, amonio nitrato trąšų Klaipėdos uoste 2019 m. perkrauta iki 4 proc. visos trąšų apyvartos.

„Skystu pavidalu amonio nitratas Klaipėdos uoste nėra kraunamas“, – teigė KVJUD.

Atlieka saugos ir rizikos vertinimo procedūras

UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“ Komunikacijos ir informacijos grupės vadovas Gediminas Gudavičius Alfa.lt sakė, kad amonio nitrato trąšos yra plačiai naudojamos žemės ūkyje Lietuvoje, Europoje, pasaulyje. Tai labai paplitusi trąša, nuo seno naudojama žemdirbystėje.

„Kaip žinia, Lietuvos žemdirbius šiomis trąšomis aprūpina Lietuvoje esantis gamintojas arba trąšos atsivežamos sausumos bei jūros kelias iš kitų gamintojų. Natūralu, jog siekiant eksporto pajamų, Lietuvoje pagamintos amonio nitrato trąšos taip pat gabenamos laivais ir kitu transportu į kitas šalis. Tiek Lietuvoje gaminamų, tiek kitų gamintojų trąšų gamyba, transportavimas, naudojimas griežtai reglamentuojamas Europos Komisijos bei Jungtinių Tautų Organizacijos reglamentų. Todėl visi reikalavimai yra perkelti nacionaliniu lygmeniu ūkinės veiklos vykdytojams”, – tvirtino G. Gudavičius.

Jis pabrėžė, jog uoste ar kitame transporto sektoriuje pageidaujant vykdyti amonio nitrato trąšų pervežimus, privaloma atlikti saugos ir rizikos vertinimo procedūras, turėti atitinkamą personalą, specializuotus įrenginius.

G. Gudavičiaus teigimu, kompanija „BEGA“ turi leidimą krauti amonio nitrato trąšų krovinį ir atitinka šiai veiklai keliamus saugos reikalavimus.

Krovos kompanijos atstovas atkreipė dėmesį, kad bet kurie pavojingieji kroviniai Klaipėdos uoste nėra sandėliuojami, t.y. nėra laikomi ilgesnį laiką, tik perkraunami iš vienos transporto rūšies į kitą.

„Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės pavojingus krovinius sandėliuoti uosto teritorijoje draudžia“, – pabrėžė jis.

Galima veiklos rizika perkraunant amonio nitrato trąšas, anot G. Gudavičiaus, yra įvertinta vadovaujantis Lietuvos teisės aktų reikalavimais ir aprašyta saugios amonio nitrato trąšų krovos dokumentuose: Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ amonio nitrato trąšų krovos darbų terminalo saugos ataskaitoje, „BEGA“ vidaus avariniame plane ir Amonio nitrato trąšų krovos darbų ir atliekų tvarkymo „BEGA“ technologiniame reglamente. Šiuose dokumentuose numatytos ir amonio nitrato trąšų saugios krovos priemonės.

G. Gudavičiaus teigimu, „Bega“ perkraunami amonio nitrato trąšų kiekiai nėra dideli, nesiekia 1 proc. kompanijos metinės krovinių apyvartos.

Laikosi aukščiausių saugumo reikalavimų

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) komercijos direktorius Igoris Šulžickij mano, kad negalima lyginti įvykių Beiruto uoste ir Klaipėdos uoste vykstančios amonio nitrato trąšų krovos.

„Iš viešai skelbiamos informacijos akivaizdu, kad amonio salietra Beiruto uoste buvo sandėliuojama nesilaikant jokių saugumo reikalavimų šiam kroviniui nepritaikytame sandėlyje: nefasuota salietra buvo laikoma kelis metus, greta buvo sandėliuojama pirotechnika ir vyko suvirinimo darbai. Panašu, kad nelaimę lėmė įvykių grandinė: nuo suvirinimo darbų užsidegė pirotechnika, o nuo jos – sprogo nesaugiai laikoma salietra“, – samprotavo I. Šulžickij. 

Pasak jo, Lietuvoje gaminamų trąšų, kurias krauna KLASCO, gamybos metu amonio nitratas maišomas su inertinėmis medžiagomis – magnio nitratu. Vadovaujantis laboratoriniais tyrimais, šis junginys praktiškai neturi sprogstamųjų savybių.

KLASCO krantinėse kraunamos tik polipropileniniuose didmaišiuose fasuotos amonio nitrato trąšos. Birios amonio nitrato trąšos KLASCO teritorijoje nėra sandėliuojamos.

I. Šulžickij tvirtino, jog amonio salietros trąšos pagal reikalavimus sufasuotos į 500 kg didmaišius, sandėliuojamos rietuvėse ne daugiau kaip 4 eilėmis viena ant kitos. Rietuvė yra uždengiama tentais.

Be to, fasuotų trąšų rietuvės yra iki 700 tonų ir tarp rietuvių paliekami ne mažesni kaip 6 metrų priešgaisriniai tarpai.

„Bendrovė laikosi aukščiausių saugumo reikalavimų, keliamų veiklai, susijusiai su pavojingomis medžiagomis, visas procesas yra griežtai reglamentuojamas. Visa rizika susijusi su amonio salietros perkrovimu ir laikinu sandėliavimu, iki atvyks laivas, yra įvertinta ir nuolat tikrinama“, – tikino KLASCO komercijos direktorius.

Pasak jo, „Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją“ kaip pavojingą objektą dėl amonio salietros kiekvienais metais tikrina komisija, į kurios sudėtį įeina ir Priešgaisrinės, ir gelbėjimo tarnybos atstovai.

Paskutinis toks patikrinimas vyko 2019 m. gegužės 13-24 d. Šiemet patikrinimas numatytas rugpjūčio 17-20 dienomis.

I. Šulžickij tikino, kad aplinkosaugos požiūriu ir pagal poveikį žmogaus organizmui amonio nitrato trąšos priskiriamos prie nepavojingų teršalų, jos neturi antiestetinio efekto – nemalonaus kvapo, lipnumo ir kt.

„Esame tikri, kad vykdome visiškai saugų, atitinkantį visus reikalavimus fasuotos amonio nitrato trąšų krovos procesą. Tikimės kad ir kitos krovos kompanijos Klaipėdos uoste taip pat vykdo saugią įvežamos iš kitų šalių į Klaipėdos uostą amonio salietros krovą“, – Alfa.lt sakė KLASCO atstovas.

Sunaikino Beiruto centrą, šimtus tūkstančių pavertė benamiais

Antradienį Libano sostinės Beiruto uoste įvyko milžiniškas sprogimas, nusinešęs mažiausiai 137 gyvybes. Sprogimas ir jo sukelta naikinanti oro banga 9 km spinduliu sužeidė daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, visiškai sunaikino miesto centrą ir dešimtis tūkstančių namų pavertė griuvėsiais. Apie 200–250 tūkst. Beiruto gyventojų per akimirką tapo benamiais.

Nors sprogimo kilmė dar nustatyta, įtariama, kad tragedijos priežastimi galėjo būti 2750 tonų amonio salietros trąšų. Anot vietos žiniasklaidos, sprogimą galėjo sukelti uoste vykdyti suvirinimo darbai. Amonio salietra uosto sandėlyje buvo laikoma daugiau kaip pusę dešimtmečio.

Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ (DW) citavo chemiką Andrea Sella, teigusį, kad sprogimas Beirute įvyko dėl reguliavimo problemų ir aplaidumo.

Į klausimą, ar kažkas panašaus gali atsitikti kitame pasaulio mieste, chemikas atsakė: „Amonio nitrato istorija mums sako, kad tai pasikartoja reguliariai, vėl ir vėl. Pramoninės avarijos nutinka dažnai. Tai įvyksta dėl sudėtingų cheminių grandinių. Labai sunku dėl to kaltinti vieną ar kitą konkretų asmenį. Atsakomybė tenka daugeliui ir, deja, tai vis pasikartoja. "

Ekspertai tragediją Beirute įvardija kaip didžiausią kada nors pasaulyje įvykusį nebranduolinį sprogimą.

Iš amonio nitrato – ir trąšos, ir sprogmenys

LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ Vilniaus universiteto Chemijos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius Aivaras Kareiva aiškino, kaip galėjo įvykti sprogimas Beiruto uoste.

„Mes žinome, kad salietra yra naudojama kaip sprogdiklis, naudojama sprogdinimui kalnakasyboje, taip pat senus pastatus. Tačiau norint, kad amonio salietra susprogtų, reikia būtinai inicijuoti tą sprogimą. Turi būti arba kažkoks trotilo užtaisas, arba liepsna, ugnis didžiulė, kažkoks reakcijos katalizatorius“, – kalbėjo profesorius.

Anot jo, amonio nitratas yra labai paprastas junginys, žemės ūkyje naudojamas šimtmečius kaip trąša.

Iškart po sprogimo kelta, bet vėliau nepasitvirtinusi versija, kad amonio nitrato sprogimą išprovokavo sprogę fejerverkai.

Profesoriaus teigimu, tuo metu amonio nitrato paviršiuje susidarė labai aukšta temperatūra, salietra išsilydė ir neleido iš vidaus prasiskverbti susidariusioms dujoms.

„Kai tų dujų susidaro tiek daug, jos išsiveržia pro tą lydalą su didžiausiu sprogimu, didžiausia jėga. Ir įvyko štai tokia katastrofa“, – kalbėjo A. Kareiva.

Mokslininko teigimu, tai, kad medžiaga buvo sandėliuojama šešerius metus, negalėjo turėti įtakos sprogimui.

„Tai yra labai stabilus junginys, jį galima laikyti ir šimtmečius. Jeigu nėra kažkokio iniciatoriaus, kuris, kaip minėjau, yra trotilas, ugnis, liepsna ar koks kitas katalizatorius, ta medžiaga yra tikrai labai saugi“, – tvirtino mokslininkas.

Lietuvos trąšų gamintojai ir pardavėjai skelbia, kad amonio salietra yra azotinė trąša, skirta naudoti azotiniam tręšimui pavasarį prieš sėją arba papildomam tręšimui, vegetacijos metu. Šios trąšos tinka tręšti visus augalus.

Pasak gamintojų, azotas stimuliuoja ir reguliuoja daugelį augalo gyvybinių ir su augimu susijusių procesų. Patręšti amonio salietra augalai vartoja mažiau vandens, tampa baltymingesni, cukringesni, pailgėja jų vegetacijos periodas.

Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (VLE) teigiama, kad amonio nitratas arba amonio salietra (NH4NO3) yra bespalviai vandenį sugeriantys kristalai, tirpstantys vandenyje. Kaitinamas 200–270 laipsnių pagal Celcijų temperatūroje amonio nitratas skyla – susidaro azoto oksidas N2O ir vanduo.

„Nuo smūgio arba detonacijos gali sprogti. Gaunamas azoto rūgštį veikiant amoniaku. Dažniausiai gaminamas granuliuotas (dedama magnio nitrato, amonio sulfato ar kitų amonio druskų). Naudojamas kaip azoto trąša, sprogstamosioms medžiagoms (amonitams, dinamonams) gaminti“, – nurodo VLE.

Populiarioje interneto enciklopedijoje „Vikipedija“ teigiama, kad amonio nitratas yra viena iš nejautriausių sprogiųjų medžiagų, jos susprogdinimui esą reikalingas galingas sužadinamasis užtaisas.  

Alfa.lt

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt