Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai
Atsakingą vandentvarkos asociaciją „Vandens jėga“ rugpjūtį įkūrusios Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vandentvarkos įmonės ragina rimtai vertinti situaciją ir imtis priemonių, kad elektros tiekimo rinką supurtęs chaosas nepasikartotų vandentvarkoje.
Asociacijos „Vandens jėga“ vadovas Marius Švaikauskas spaudos konferencijoje rugpjūčio 17 d. pranešė, jog vandentvarkos įmonės patiria didelį kaštų augimą, jų finansinis atsparumas ir galimybės atlaikyti spaudimą yra nevienodos.
„Vanduo yra gyvybiškai svarbus kiekvienam iš mūsų, o vandentvarkos sektorius turi strateginę reikšmę šalies saugumui. Tačiau šalies vandentvarkos įmonės veikia iš esmės kiekviena sau, atsižvelgdamos į individualius pajėgumus ir išsikeldamos lokalius tikslus. Energetinių išteklių kainoms mušant rekordus, situacija tampa įtempta. Mūsų prioritetinis tikslas – kaip įmanoma skubiau sprendimų priėmėjams suformuluoti pasiūlymus dėl pabrangusių energetinių resursų kaštų kompensavimo atstovaujamam sektoriui, nes tiesiog dažninti vandens kainos peržiūrėjimą vartotojui ir perkelti dėl brangstančių energetinių resursų išaugusius įmonių kaštus ant vartotojų pečių nėra tvari išeitis“, – sako M. Švaikauskas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) 2021 m. duomenimis, Energetikos išteklių dalis galutiniame vandens kainos tarife Vilniuje sudarė 11 proc., Kaune – 12 proc., Klaipėdoje 10 proc. Pateikiami duomenys be elektros kainų pabrangimo, todėl prognozuojama, kad visų įmonių energetinių resursų procentas tarife stipriai išaugs.
Tvarios veiklos vystymo ekspertas, buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas M. Švaikauskas turi ilgametę darbo patirtį aplinkosaugos bei vandentvarkos srityje. Pastaruoju metu jis buvo atsakingas už Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybas.
M. Švaikausko teigimu, precedentas elektros tiekimo rinkoje, kur prisiimtų įsipareigojimų negalinti vykdyti 180 tūkst. vartotojų turinti įmonė „Perlas Energija“ stabdo savo veiklą, verčia rimtai vertinti ir vandens tiekėjų padėtį. Kaip ir elektros tiekimo užtikrinimo atveju, vartotojai be paslaugos neliktų, tačiau pirmieji nedžiuginantys signalai iš rinkos dalyvių rodo, kad padėtis jau verčia įsitempti.
Šalyje centralizuotu būdu vanduo tiekiamas ir nuotekos tvarkomos, grubiai vertinant, daugiau kaip 2 mln. gyventojų.
„Dalis vandentvarkos įmonių sugebėjo investuoti, persitvarkyti, modernizuoti savo veiklą ir jaučiasi tvirčiau. Deja, turime ir tokių įmonių, kurios ir po 2 mlrd. eurų viršijančios europinės paramos save vertina kaip finansiškai silpnas, nesugebančias pritraukti finansavimo. Nors sektoriaus gebėjimas amortizuoti augančių kaštų stresą bei kitus iššūkius skiriasi, brangstančios energetikos problema jau tapo nacionaline. Imamės lyderystės tam, kad vandentvarkos įmonės taptų kuo stipresnės, vartotojų lūkesčiai būtų patenkinti, o interesai – apsaugoti“, – tvirtina asociacijos vadovas.
Pasak jo, brangstantys energetiniai resursai daugiau ar mažiau įtakos visų be išimties vandentvarkos įmonių rezultatus. Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ skaičiuoja, kad 2022 m. įmonė dėl elektros bei dujų kainų didėjimo turės išleisti 4,5 mln. EUR daugiau, tai neigiamai veiks jos pinigų srautą ir veiklos rezultatus.
Atsakingą vandentvarkos asociaciją „Vandens jėga“ rugpjūtį įsteigė įmonės „Vilniaus vandenys“, „Kauno vandenys“ ir „Klaipėdos vanduo“, šios įmonės aptarnauja daugiau nei 544,127 vartotojų ir abonentų
Vieni svarbiausių argumentų, kodėl įmonės inicijavo naujos asociacijos sukūrimą yra tai, kad ligšiolinė sektoriaus atstovų asociacija nesugebėjo sukurti aiškios ir vieningos strategijos sektoriui, atsiliekama nuo šiuolaikinių vandentvarkos tendencijų, trūksta bendro požiūrio ir iniciatyvumo, kaip sektorius turėtų vystytis ir kokių tikslų siekti.
„Yra daugybė klausimų, kuriuos privalome spręsti, jei nenorime susidurti su nemokumu bei vandentvarkos įmonių negalėjimu tęsti veiklos. Esame pasirengę peržiūrėti ir inicijuoti pokyčius vandentvarkos įmonėms – nuo veiklos efektyvinimo priemonių iki teisinio reguliavimo pokyčių, o pasibaigus didžiajam europinių investicijų laikotarpiui būtina ir aktyvi naujų finansavimo šaltinių paieška, kas iki šiol nebuvo daroma. Darbų turime daug ir pažadame būti aktyvūs“, – tvirtina M. Švaikauskas.
„Vandens jėga“ skirs dėmesį ir vartotojų edukacijai, ir įvaizdžio bei vandentvarkininko specialybės reputacijos stiprinimui.
Kol kas asociacija turi tris narius, tačiau neatmeta, kad jų skaičius gali didėti. Kartu pabrėžiama, kad į šią specializuotą asociaciją nenumatoma priimti trečiųjų šalių – rangovų, technikos gamintojų ir pan., kad būtų užtikrintas maksimalus veiklos skaidrumas ir išvengta interesų konfliktą galinčių sukelti situacijų.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
