Ettoja: „Gal dėmesingiau pažvelgti į Šiaulius ir sukurti Koperniką paskatino šiaulietė žmona?“

Šiauliai

Audronio Rutkausko nuotr.

Asta ŠiukšterienėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“

276231

Kūrinio autorius – Ettoja, sukūręs garsųjį hipsteriško Alberto Einšteino piešinį Vilniuje, Šiauliams dovanojo Mikalojaus Koperniko muralą (ilgalaikį sienų grafikos kūrinį, – aut. past.). Iš Ukrainos kilęs, Lietuvoje užaugęs ir čia šeimą sukūręs dailininkas Šiaulius irgi laiko vienu iš savų miestų.

M. Kopernikas stebi dangų iš Saulės miesto

Rūdės gatvėje akį traukia naujas ryškus piešinys. Atpažįstamą mokslo asmenybę – astronomą Mikalojų Koperniką, stebintį Saulę su aplink besisukančiomis planetomis, nupiešė dailininkas Ettoja. Jis išgarsėjo, kai Vilniuje nupiešė hipsterį A. Einšteiną. Dabar gi Šiaulių bulvare jis įkurdino M. Koperniką.

Menininkas sako, kad gatvės meno iniciatyvas skatinančioms „Erasmus+“ idėjoms reikėjo asmenybės, kuri būtų susijusi su mokslu, žinių troškimu, gebėjimu pamatyti kitokias galimybes.

„Mikalojus Kopernikas yra mokslininkas, kuris išsakė labai revoliucingą teoriją, kad Saulė yra centre ir planetos sukasi apie ją. Tai, kad ne Žemė yra visatos centras, sukrėtė, galbūt net pakeitė pasaulį. Nors jo teorija mokslo bendruomenėje ne iš karto buvo priimta, ji simbolizuoja mokslinės minties šuolį, kurį taip pat skatina tarptautinis bendradarbiavimas, bendrystė mokslo ir mokymosi srityje, pasinaudojant programos „Erasmus+“ galimybėmis“, – piešinio idėją pristato autorius.

Šis mokslo žmogus ir spalvingojo sienos paveikslo personažas neša stiprią ir drąsią žinią apie tai, kaip svarbu gebėti pažiūrėti plačiau, atsiverti naujai perspektyvai. Autorius tikisi, kad praeivis neišvengiamai pakels galvą ir perskaitys šią žinutę.

Kartais klaidingai manoma, kad tarptautinė švietimo mainų programa „Erasmus+“ yra skirta tik jauniems žmonėms, studentams. Keliauti ir tobulėti lygios galimybės visiems: bet kokio amžiaus žmonės gali aplikuoti į kvalifikacijos kėlimo, stažuočių užsienyje programas.

„M. Kopernikas paveiksle yra pavaizduotas jau amžiuje, bet jis su maikute, su auskariuku, jis toks jaunatviškas, jaunas širdyje. Norėjosi pabrėžti tą mintį, kad nereikia bijoti ar abejoti, visada yra galimybių pakeisti savo gyvenimą“, – sako Ettoja.

Antra, dailininkas itin palaiko idėją, kad kiekvienas miestas turėtų teminę liniją, kurią vystytų: „Tai, kad Saulė yra centre ir visos planetos aplink ją sukasi, labai tinka Šiauliams. M. Kopernikas žiūri į Saulę, o Šiauliai – Saulės miestas. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme viskas čia sukasi aplink Saulę.“

Dailininkas, pats neblogai pažinodamas Šiaulius, nepamiršo ir kitų šiauliečiams svarbių teminių motyvų, kuriuos galima rasti ant sienos: „Yra geležinės lapės (Talkšos pakrantės skulptūra „Lapė“, – aut. past.) motyvas fone užkoduotas. Yra pavaizduotas ir auksinis berniukas (Saulės Laikrodžio aikštės skulptūra „Šaulys“, – aut. past.), lipantis kopėčiomis aukštyn, ką perkeltine prasme būtų galima suprasti kaip žinių siekimą.“

„Tai, kad Saulė yra centre ir visos planetos aplink ją sukasi, labai tinka Šiauliams. M. Kopernikas žiūri į Saulę, o Šiauliai – Saulės miestas. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme viskas čia sukasi aplink Saulę“, – sako Ettoja. (A. Rutkausko nuotr.)

Piešinys lyg specialiai Šiauliams

„Šį piešinį (M. Koperniko) pasiūliau Šiauliams kaip „Erasmus+“ projekto tęsinį. Pirmoji dalis buvo atlikta prieš porą metų Vilniuje, kur nupiešiau hipsterį A. Einšteiną. Iki šiol dvejus metus ieškojome vietos, kur Lietuvoje galėtų atsirasti tęsinys. Buvo žiūrėta ir Kaune, ir Klaipėdoje, ir Panevėžyje, ir Marijampolėje“, – apie vietos piešiniui paieškas pasakoja autorius.

Sudėtingiausia paieškų dalis ta, kad vieta turi būti tinkama: ne tik aukščio reglamentai yra, bet ir kiti reikalavimai, t. y. ji turi būti matoma, pakankamai atvira, kažkaip sietis su idėja, pastato savininkai turi sutikti, kad ant sienos atsirastų ilgalaikis piešinys.

Iš šešių Šiauliuose nusižiūrėtų ir Savivaldybės architektams pasiūlytų variantų pasirinkta siena Rūdės gatvėje buvo vienoje matomiausių vietų, kuri nuoga itin kontrastavo su rekonstruotu amfiteatru ir krito į akis, einant pėsčiųjų bulvaru.

„Ta siena netvarkyta buvo gal jau kokį 20 metų. Apačioje buvo piešinių, kurie datuoti 1996–1998 metais. Prioritetas buvo sutvarkyti tą sieną ir gyventojai labai palankiai į tai pažiūrėjo“, – sprendimu patenkintas autorius.

Menas turi derėti su aplinka

Dailininkas taip apgalvojo kūrinį ir taip pritaikė kompoziciją prie sienos, kad, rodos, kitur jis ir negalėtų atsirasti. Net du vieniši langai, kažkur buvę lyg paklydę ant fasado, tapo žiūronais, pro kuriuos į pasaulį, į dangų, o gal ir į naujas galimybes dabar žiūri gyventojai.

„Aš visuomet stengiuosi įvietinti meną, t. y. priderinti jį prie esamos aplinkos, atitaikyti linijų ritmiką, spalvas, atsižvelgti į sienos faktūrą. Labai svarbų vaidmenį atliko langai, kuriuos iš pradžių sunku buvo įkomponuoti į piešinį, bet džiaugiuosi surastu sprendimu – tie langai atrodo lyg žiūronų dalis. Net atrodo, kad tas piešinys negalėtų atsirasti kažkur kitur, jei ta siena netiktų. Net foninės linijos, kuriomis aplink Saulę juda planetos, išcentruotos kaip amfiteatro planas. Linijoms puslankiu atsikartojant, atsiranda harmonija su vieta“, – kurdamas Ettoja stengiasi sinchronizuotis su aplinka, skirdamas dėmesio net detalėms.

Kol Ettoja kabojo keltuve keletą dienų bemaž po 12 valandų, jis nesulaukė nė vienos neigiamos šiauliečių reakcijos – lydėjo tik pozityvas! (A. Rutkausko nuotr.)

Šiauliečiai palankiai priėmė naują kūrinį

Kol piešė gigantišką darbą, Ettoja ant sienos Rūdės gatvėje prakabėjo keltuve keletą dienų bemaž po 12 valandų. Menininką maloniai nustebino praeivių šiauliečių reakcijos – nė vienos neigiamos! Netgi priešingai – jis sulaukė palaikymo, pritarimo, net patarimų ir fizinės pagalbos.

„Tai buvo man gal pirmoji vieta, kai, piešdamas gatvėje, negirdėjau nieko neigiamo, daugybė teigiamų dalykų. Netgi vietiniai, kurie itin pamėgę sėdėti šioje vietoje ir piktinasi gyvenime viskuo, kuo tik įmanoma, buvo patenkinti piešiniu, dar ir patarimų davė bei man padėjo, kai reikėjo perstumti keltuvus“, – teigiama šiauliečių reakcija pamalonino menininką.

Ukrainietiškos šaknys, šiaulietiškos šakos

Dailininkas Ettoja kilęs iš Ukrainos, gyvena Lietuvoje nuo tada, kai jį antraklasį į mūsų šalį atvežė mama. Čia jis augo ir mokėsi, studijavo ir brendo kaip menininkas. Perpratęs lietuvių gyvenimo būdą ir mentalitetą, jis laisvai kalba lietuviškai, liko čia gyventi ir dirbti. Ukrainietiškas šaknis išsaugojęs Ettoja gyvenimą susiejo su lietuvaite, kilusia iš Šiaulių.

„Dar kurį laiką grįždavau į Ukrainą, kol ten buvo giminių. Bet šeimą susikūriau Lietuvoje. Mano žmona – šiaulietė. Galbūt ir tai mane paskatino dėmesingiau pažvelgti į Šiaulius. Grįžti ir Šiauliuose sukurti šitą piešinį“, – savo gyvenimo istorijos detales atskleidžia menininkas.

Šiaulių regionas jam svarbus ir kaip profesinės karjeros startas, tad nekeista, kad mūsų krašte šakojasi ne tik šeiminiai saitai, bet ir jo kūryba.

„Pats pirmas mano piešinys ant sienos, kuris man reikšmingas, nes nuo jo prasidėjo muralisto karjera, buvo sukurtas 2017 metais Kražiuose. Jis įtrauktas į turistinių maršrutų lankstinukus. Mano tėvai, taip aš vadinu savo žmonos tėvus, gyvena Šiauliuose ir turi sodybą prie Kražių. Todėl Šiauliuose praleidau ir dabar dar praleidžiu daug laiko, labai dažnai kursuoju kryptimi Vilnius–Šiauliai pro Kražius. Nežinau, po kiek laiko žmogus tampa miesto dalimi?“ – juokiasi dailininkas.

A. Rutkausko nuotr.

Menininko pseudonimas Ettoja ne priedanga, o riba

Slapyvardžiu Ettoja plačiajai visuomenei prisistatantis menininkas ne tai, kad labai jau slepia savo tapatybę, bet nori atskirti asmeninį gyvenimą ir kūrybinę veiklą. Iš pradžių jam tai buvo madingas jaunų gatvės dailininkų štrichas, bet per beveik 20 metų tapo jo atpažįstamumo ženklu.

„Alternatyvią asmenybę, slapyvardį grafičio gatvės piešiniams, susikūriau dar 2004 metais. Tuo metu tarp šios srities piešėjų buvo madingi keleto raidžių trumpiniai. Man irgi norėjosi kažko panašaus, bet kartu ir lyg nieko konkretaus nereiškiančio. Todėl mano slapyvardis Ettoja, reiškiantis tiesiog „Tai Aš“. Kai perėjau į dizainą ir muralizmą, tas slapyvardis tapo mano oficialiu menininko vardu. Slapyvardis menininkui reikalingas, kad atskirtų asmeninį gyvenimą nuo meno pasaulio“, – Ettoja paaiškina, kodėl nenori susitapatinti.

Kurti visiems

Kai dailininkas Ettoja savo kūrybinės karjeros pradžioje dar nebuvo žinomas ir mėgino įsitvirtinti meno pasaulyje, kurdamas ir siūlydamas savo tapybą, paveikslus galerijoms, tai pasirodė sunku. Tas dar labiau sustiprino jo susižavėjimą gatvės meno galimybėmis.

„Mane žavi ta mintis, kad kūrinį ant sienos gali pamatyti visi, netarpininkaujant jokioms galerijoms, kurios kažkada manęs nepriėmė. Tai yra kelias apeiti jas, neturėti jokių kuratorių ir vis tiek parodyti meną žmonėms. Tai man pasirodė patrauklu ir suformavo mano, kaip muralisto, kelią“, – patirtimis pasidalija Ettoja.

Pasaulyje keičiantis tendencijoms, gatvės menas iš grafičio perėjo į street art’ą, dabar įsivyravo muralo kryptis. Ettoja, kuris pagal išsilavinimą yra architektas, tai labai tiko ir patiko.

Pastato Rūdės gatvėje sieną papuošęs Mikalojų Koperniką vaizduojantis Ettoja kūrinys „Erasmus+“ SIENA: pamatyk galimybę“ pristatomas jau šį penktadienį per „Šiaulių naktis“, rugpjūčio 25 dieną, 16.30 val. Šią gatvės meno iniciatyvą įgyvendino Švietimo mainų paramos fondas (SMPF).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt