Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Vyriausybės posėdžių salė. ELTA / Dainius Labutis
Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA
Šių metų kovo 8–24 dienomis Eltos užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais. Kaip parodė tyrimas, po pirmų šimto darbo dienų geriau nei dabartinė Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė buvo vertinamos tik dvi – Sauliaus Skvernelio ir Algirdo Butkevičiaus.
Dabartiniu Ministrų kabinetu pasikliauti yra linkę 44 proc. apklaustųjų, 51 proc. šia institucija nurodė nepasitikintys, o 5 proc. nuomonės neturėjo. Tuo metu S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybe po pirmų jos šimto darbo dienų pasitikėjo 50 proc., o A. Butkevičiaus – 46 proc. atitinkamai 2017 ir 2013 metų kovą atliktose apklausose dalyvavę gyventojai.
Kadangi 2021 metų kovą dėl vykusios pandemijos apklausa atlikta nebuvo, tų metų balandžio mėnesio duomenys rodo, kad Ingridos Šimonytės vedamu Ministrų kabinetu pasitikėjo 41 proc. respondentų.
Prasčiausiai gyventojų vertinami yra pirmieji dabartinio eurokomisaro Andriaus Kubiliaus Vyriausybės darbai. „Naktinę“ mokesčių reformą inicijavusiu Ministrų kabinetu 2009 metų kovą pasitikėjo tik 17 proc. tyrimo dalyvių.
Labiausiai pasikliaujama kariuomene
Kaip rodo šių metų kovą atliktos apklausos rezultatai, iš dešimties pateiktų institucijų šalies gyventojai labiausiai pasitiki Lietuvos kariuomene. Palankus šios institucijos vertinimas per pastaruosius du mėnesius išaugo 5 proc. punktais. Kovą ja pasikliaunantys nurodė 74 proc. respondentų. Tuo metu 22 proc. teigė nepasitikintys, o likę 4 proc. nuomonės neturėjo.
Antroje lentelės vietoje rikiuojasi policija, kurią palankiai vertina 73 proc. apklaustųjų. Savo ruožtu nepasitikintys šia institucija teigė 22 proc., o nuomonės neturėjo – 5 procentai.
Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių gyventojų pasitiki bažnyčia (66 proc. pasitiki ir 26 proc. nepasitiki), Prezidento institucija (64 proc. pasitiki ir 31 proc. nepasitiki), „Sodra“ (58 proc. pasitiki ir 33 proc. nepasitiki) ir šalies savivaldybėmis (56 proc. pasitiki ir 37 proc. nepasitiki).
Paskutinės lentelės pozicijos atiteko žiniasklaidai (46 proc. pasitiki ir 49 proc. nepasitiki), Vyriausybei (44 proc. pasitiki ir 51 proc. nepasitiki), šalies teismams (39 proc. pasitiki ir 50 proc. nepasitiki). Šias institucijas visuomenė vertina labiau neigiamai nei teigiamai.
Mažiausią pasitikėjimą turi Seimas
Tiesa, menkiausiai tyrime dalyvavę gyventojai pasikliauja Seimu. Nors per pastaruosius du mėnesius šios institucijos vertinimas išaugo 4 proc. punktais, naujosios apklausos duomenys rodo, kad šalies parlamentu pasitiki 33 proc. respondentų. Priešingai teigė net 61 proc. apklaustųjų.
Lyginant kaip gyventojai vertino naujos kadencijos Seimą tuo pačiu laikotarpiu, geriau nei dabartinės sudėties parlamentas buvo vertinamas tik du kartus – 2017 metų kovo mėnesį (35 proc. pasitikėjo ir 61 proc. nepasitikėjo) bei 1997-ųjų kovą (34 proc. pasitikėjo ir 56 proc. nepasitikėjo).
Per paskutinius 28 metus tokiu pačiu metu Seimas blogiausiai buvo vertinamas 2009 metų kovą, kai juo pasitikėjo 15 proc. ir nepasitikėjo 80 proc. tuometinėse apklausose dalyvavusių Lietuvos gyventojų.
Per metus 6 proc. punktais sumažėjo pasitikinčiųjų „Sodra“
Lyginant su 2024 metų kovą atliktu tyrimu, labiausiai – net 14 proc. punktų – išaugo pasitikinčiųjų Vyriausybe skaičius. Taip pat 9 proc. punktais padaugėjo respondentų, pasikliaunančių Seimu.
Be to, per šį laikotarpį 6 proc. punktais sumažėjo gyventojų dalis, pasitikinti „Sodra“, o 4 proc. punktais – Prezidento institucija bei Lietuvos žiniasklaida.
Atlikto tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 115 atrankos taškų.
Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.
Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.