Po Žolinės Vilniuje bus šienaujamos miesto pievos

Vilnius

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Valentina GudienėŠaltinis: ELTA

242785

Po Žolinės Vilniuje iki šiol vešėti paliktos pievos bus pradėtos šienauti.

Natūralios pievos, savaiminiai medžiai ir krūmai sostinės aplinkkelių šlaituose, skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose paliekamos laisvai augti jau trečius metus. Visur kitur – kiemuose, sporto ir žaidimų aikštelėse, aikštėse, skveruose, išilgai gatvių ir takų – kaip ir visada veja buvo šienaujama trumpai, kai kur net dažniau nei ankstesniais metais. Gyventojai taip pat aktyviai įsitraukė į miestovaizdžio formavimą – siūlė, kur reikėtų patrumpinti žolę. Į jų pageidavimus buvo atsižvelgiama.

„Vilniečiai dažnai kalba apie natūralių pievų estetiką – vieniems jos gražios, kitiems nepatinka, – sako Ramunė Baniulienė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja. – Tačiau pereiti prie tvaraus šienavimo nuspręsta dėl svarbių priežasčių, kurios paliečia kiekvieną gyventoją. Gausesne žaluma siekiama mažinti klimato kaitos padarinius miestui – neįprastus karščius, gausias liūtis. Taip pat tai priemonė kovoti su oro tarša.“

Po Žolinės, kaip pranešime skelbia sostinės savivaldybė, pirmiausia bus šienaujamos pievos, esančios bendro naudojimo teritorijose ir transporto žieduose. Pagal tvaraus šienavimo rekomendacijas, nupjauta žolė iš karto nerenkama. Ji paliekama maždaug savaitei, kad išbyrėtų sėklos, kitais metais vėl sudygsiančios vis spalvingesnėse pievose. Vėliau šienas sugrėbiamas ir išvežamas į kompostavimo vietas.

Įprastai pievos šienaujamos du kartus per metus – birželio viduryje ir rugpjūčio antroje pusėje. Neries krantinėje, Vakarinio aplinkkelio, Geležinio Vilko, Olandų, Tūkstantmečio gatvių, Minsko plento šlaituose pievos bus šienaujamos rugsėjį, nes šiuo metu vykdomas šių pievų stebėsena. Jos tikslas – išsiaiškinti, kokia yra miesto pievų būklė, kiek yra invazinių augalų, ir pasiūlyti profesionalų priežiūros planą, pagrįstą mokslininkų išvadomis. Remiantis tyrimų rezultatais, kaip pažymima savivaldybės pranešime, bus sudarytas aiškus šių teritorijų pievų žemėlapis, numatyti kitų metų atskirų teritorijų šienavimo planai. Planuojama atskirti, kada ir kurias pievas reikia šienauti kartą per sezoną, o kurias dėl invazinių augalų plitimo – dažniau. Vietose, kur paplitę invaziniai augalai, pievos bus šienaujamos lokaliai, o nušienauta žaliava bus išvežta nedelsiant sunaikinti.

Anot pievų stebėseną atliekančio Gamtos tyrimų centro mokslininko Zigmanto Gudžinsko, didelė dalies pievų Vilniaus mieste priežiūra sudėtinga dėl jose paplitusių invazinių augalų. Visame mieste ypač plačiai pasklidusios vienametės šiušelės. Gausu ir kitų invazinių augalų, tokių kaip kanadinės rykštenės, didžiosios rykštenės, Sosnovskio barščiai, raukšlėtalapiai erškėčiai, tankiažiedės rūgštynės, gausialapiai lubinai.

Vienas iš naikinimo ir plitimo stabdymo būdų, nedarančių žalos aplinkai ir nekeliančių pavojaus žmonėms bei visai biologinei įvairovei, yra tinkamas pievų šienavimas.
Specialistai ir miesto tvarkytojai ragina ir gyventojus prisidėti prie invazinių augalų naikinimo – skinti juos, neleisti žydėti ir subrandinti sėklų. Siūloma invazines rykštenes skinti ir merkti į vazas. Tiesa, primenama jokiu būdu neliesti Sosnovskio barščių, nes jų sultys patekusios ant odos gali ją nudeginti.

Šiuo metu vyksta ir invazinių uosialapių klevų šalinimas Neries krantinėje nuo Žvėryno stadiono iki Žaliojo tilto. Šioje atkarpoje pašalinta apie 700 savaime išaugusių šios rūšies medelių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt