PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2017 m. Lapkričio 4 d. 14:17

Po nuošliaužos Gedimino kalnas vėl uždaromas lankytojams

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


19180

Specialistai šeštadienį nusprendė lankytojams uždaryti Gedimino kalną Vilniuje, nes jo rytiniame šlaite nuslinko nuošliauža.

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius sakė, kad kalnas uždarytas prevenciniais tikslais, o ne dėl realaus lankytojams kylančio pavojaus.

„Prevenciniais tikslais esame uždarę nuo pirmos (13.00) valandos Gedimino kalną lankymui“, – žurnalistams Gedimino kalno papėdėje sakė viceministras.

Pasak jo, kalnas lankytojams uždaromas „iki atskiro sprendimo“. Pėstiesiems ir transportui kurį laiką bus neprieinama ir Kazio Škirpos alėja.

Nuslinkusi nuošliauža yra viena didesnių, susiformavusių pastaruoju metu – 24 metrų ilgio ir 20 metrų pločio.

Kadangi techninio grunto nuošliauža susidarė po pagrindiniu pėsčiųjų taku, jis įlūžo. Šis takas jau anksčiau uždarytas lankytojams, juo naudojosi tvarkymo darbus atliekantys specialistai. Takas bus suremontuotas iki kito trečiadienio arba ketvirtadienio.

Techninis gruntas su velėna nuslinko ir penktadienį. Ši nuošliauža įvyko pietinio šlaito sandūroje su vakariniu šlaitu. Nuslinko 25 kubiniai metrai grunto.

Nuošliaužų Gedimino kalne buvo ir praėjusią savaitę. Jos taip pat buvo paviršinės. Kultūros viceministro teigimu, nuošliaužos formuojasi dėl kritulių, o slenkanti velėna nėra vertinga.

„Čiuožia tai, kas yra sukurta sovietmečio pabaigoje ir nepriklausomybės metų pradžioje, – žurnalistams šeštadienį sakė viceministras. – Todėl iš esmės tas gruntas yra bevertis, jis tik gadina mums estetinį vaizdą, kalnas neatrodo toks gražus, bet tokios kaip žalos kultūros paveldo objektui, grėsmės geologinei struktūrai kol kas nėra.“

Šalies simboliu tapusiu Gedimino kalnu ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių didelių nuošliaužų.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Sostinės meras Remigijus Šimašius šeštadienį teigė, kad Kultūros ministerija ir Nacionalinis muziejus Gedimino kalno tvarkymo darbais turėtų užsiimti sparčiau.

„Reikia skubesnių sprendimų ir skubesnių darbų vykdymo“, – žurnalistams sakė jis.

R. Augustinavičius teigė, kad tai neįmanoma nepabaigus darbų projektavimo, jis dėl neįprastos kalno geologiniams struktūros užtrunka ilgai.

Kultūros ministerija žada iki kitų metų vasaros pristatyti, kaip kalnas bus tvarkomas ir kiek tai gali kainuoti. Pasak viceministro, nuošliaužos didina kalno tvarkymo išlaidas. Vyriausybė šią vasarą skyrė 3 mln. eurų Gedimino kalnui tvarkyti. Anot R. Augustinavičiaus, kitąmet tam turėtų būti skirta dar iki 6 mln. eurų.

Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Mokslininkai beveik neabejoja, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.