Po neigiamų 2022 m. pensijų fondai vėl fiksuoja teigiamą grąžą

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.LT

263697

Pernai fiksavus pensijų fondų neigiamą grąžą, pirmąjį 2023 m. ketvirtį ji vėl tapo teigiama, sako Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Tadas Gudaitis.

Jo teigimu, sausį–kovą vidutinė antrosios pensijų pakopos fondų grąža buvo 4,1 proc.

„Pirmą ketvirtį Lietuvoje veikiančių pensijų fondų rezultatai yra teigiami ir gyventojai sukaupę daugiau lėšų nei buvo sukaupę metų pabaigoje“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė T. Gudaitis.

„Po tų sunkių metų, kurie atsitiko po dekados gerų rezultatų, finansų rinkose vėl matome pozityvius pokyčius“, – teigė LIPFA vadovas.

Anksčiau LIPFA skelbė, kad 2022 m. vidutinė metinė pensijų fondų grąža buvo -13,8 proc. 2019 m. ji buvo 19,9 proc., 2020 m. – 5,2 proc., o 2021 m. – 21,07 proc.

Pasak T. Gudaičio, bendra gyvenimo ciklo fondų grąža nuo jų veiklos pradžios 2019 m. siekė 38,6 proc.

„Tendencijos tikrai matomos teigiamos. Pasižiūrėjus į absoliučias grąžas, kurias pavyko uždirbti gyventojams ir kiek jų turtas didėjo nuo gyvenimo ciklo fondų įsteigimo pradžios, tikrai matome dviženklius skaičius. Priešpensinio amžiaus gyventojų turtą pavyko išlaikyti ir netgi padidinti“, – duomenis komentavo LIPFA vadovas.

LIPFA skaičiavimais, Lietuvos gyventojai pensijų fonduose nuo 2004 m. yra sukaupę virš 1,6 mlrd. eurų daugiau nei jiems pervesta įmokų – 1,1 mlrd. eurų siekia fondų investicinė grąža, 0,5 mlrd. eurų – išmokos fondų dalyviams, o įmokų pervesta už 4,9 mlrd. eurų.

„Pasižiūrėjus į bendrą turtą, jis jau viršija 6 mlrd. eurų“, – pažymėjo T. Gudaitis.

Taip pat T. Gudaitis sakė, kad teigiamą 3,34 proc. grąža pirmą metų ketvirtį fiksavo ir trečiosios pakopos pensijų fondai.

„Mūsų pagrindinė galutinė žinia – stengiamės išnaudoti galimybes finansų rinkose, gyventojų sukauptas turtas pensijų sąskaitose auga. Labai norime tikėti, kad pernykščiai metai, kurie įvyko po gerų dešimties metų vėl užbrėžė naują ribą į tą teigiamą grąžą ateityje“, – dėstė LIPFA prezidentas.

Pasak bendrovės INVL investicijų valdymo padalinio vadovo Vaidoto Rūko, pensijų fondams nuo jų įsteigimo sekėsi „arba gerai, arba neblogai“ – istorinė jų grąža nuo 2004 m. yra didesnė nei infliacija. Jo duomenimis, vidutinė pensijų fondų grąža šiuo laikotarpiu siekia 4,9 proc. per metus, o infliacija – 3,7 proc. per metus.

„Pensijų fondai uždirbo beveik po 5 proc. kasmet vidutiniškai. Tai pirmo euro grąža – tai, ką investavome 2004 m., tas pirmas euras uždirbo vidutiniškai 5 proc. Tai daugiau nei 1 proc. lenkia infliaciją šiuo periodu“, – teigė V. Rūkas.

V. Rūko teigimu, 2022 m. neigiamos buvo ir pasaulio akcijų kainos, kurių grąža buvo -13 proc. 2023 m. pirmąjį ketvirtį šis rodiklis siekia 5,4 proc., o nuo 2018 m. – 60,8 proc., rodo INVL eksperto pristatyti duomenys.

„Svarbiausia, kad per bet kokį ilgesnį laiką akcijų rinkos – atitinkamai ir pensijų fondai, kurie investuoja į kapitalo, akcijų rinkas – yra pozityvūs“, – kalbėjo jis, kartu pažymėdamas, kad pensijų fondų sistema yra diversifikuota, todėl yra labiau atspari įvairių sektorių svyravimams akcijų rinkoje.

„Gera žinia, kad pensijų fondai ir visi indeksai sudaryti iš daugumos ar net visų sektorių, todėl visa pensijų sistema nėra priklausoma nuo vieno sektoriaus. Tai yra išskaidyta, diversifikuota ir bendroje sumoje tas rezultatas išeina visai neblogas ir gerokai stabilesnis nei kažkoks rinkos segmentas ar sektorius“, – teigė V. Rūkas.

Taip pat, jo teigimu, apie ketvirtadalis pensijų fondų turto laikoma obligacijomis, kurių rinkoms 2022 m. buvo „vieni blogiausių istorijoje“ (-9,9 proc. grąža). 2023 m. obligacijos „jau uždirbo grąžą“, siekiančią 1,4 proc., teigia V. Rūkas.

„Yra visos prielaidos manyti, kad nuo šio momento obligacijos bus pozityvios – tiek Lietuvos valstybės obligacijos, tiek kitų valstybių ar įmonių obligacijos šiuo metu duoda teigiamą pajamingumą. Tai pagrindas manyti, kad panašaus dydžio grąžos lūkestis yra logiškas“, – dėstė jis.

Naujienos apie neigiamą pensijų pakopų grąžą paskatino diskusijas, ar Lietuvos pensijų kaupimo sistema neturėtų būti keičiama. Dabartinė sistema kritikuojama, nes iš kaupimo antrojoje pakopoje neleidžiama išeiti ir išsiimti sukauptus pinigus, į ją įtraukiama automatiškai.

Kovo viduryje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė atsisakiusius dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime pakartotinai į sistemą automatiškai įtraukti tik vieną kartą.

Susistabdžiusiems dalyvavimą automatinio įtraukimo norima nebekartoti, o naujai įtrauktiems asmenims – leisti dėl kaupimo apsispręsti per tris mėnesius. Be to, pagal ministerijos modelį, sukaupusieji iki 10807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį.

Pagal dabartinę tvarką visi asmenys, jaunesni nei 40 m. ir iki 2019 m. nedalyvavę antros pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. Atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.

Dalyvaujantys antroje pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt