Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Tos pačios lyties pora / Pexels
Ingrida SteniulienėŠaltinis: ELTA
„Seimas turi priimti įstatymą, kad įsigaliotų partnerystė ir ją galėtų sudaryti bet kokios poros. Kada Seimas pasiryš tokį įstatymą priimti, tai tik politinės valios klausimas“, – sakė advokatas.
Jis akcentuoja, kad Konstitucinis Teismas nėra įstatymų leidėjas, jis tik nurodo, kas su dabartiniais įstatymais negerai.
„Tai reiškia, kad pataisyti problemas turi Seimas, kaip įstatymų leidėjas. Vadinasi, vien šis Konstitucinio Teismo nutarimas nepakeičia situacijos žmonėms, kurie neturi galiojančio įstatymo, kad galėtų įtvirtint savo šeimas“, – teigė advokatas A. Žilvinskas.
Pasak jo, Europos Žmogaus Teisių Teisme šiuo metu nagrinėjamos dvi bylos prieš Lietuvą – dėl partnerystės ir dėl santuokos.
„Taip, Konstitucinio Teismo nutarimas yra tam tikras postūmis, tam tikras politinis ženklas, kad reikia daryti, tačiau kartais ir tarptautinių teismų postūmiai nebūna pakankami. Reikia pažymėti, kad, kai mūsų pareiškėjai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, jis jų pareiškimų nenagrinėjo. Visoms poroms reikės dabar iš naujo kreiptis į teismus individualiai, tam kad būtų apginta jų teisė į šeimą. Kitaip tariant, jeigu Seimas greitai įstatymo nepriims, visos poros, kurios norės pasinaudoti tokia galimybe, turės pavieniui, kiekviena atskirai eiti į teismus ir įrodinėti, kad jie yra šeima“, – sako advokatas.
Jis mano, kad teismus gali užplūsti tokio pobūdžio ieškiniai.
„Teismai turės pasakyti, kad tai, ko prašo pareiškėjai, yra įmanoma, ir turi būti ginama, nepaisant to, kad įstatymų leidėjas vėluoja“, – mano teisininkas.
Primenama, kad Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, prieštarauja Konstitucijai.
Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų.
Praeitos kadencijos Seimui Civilinės sąjungos įstatymo projekto priimti taip ir nepavyko. Tiesa, klausimas įveikė porą etapų – jam priimti liko tik vienas balsavimas. Grupė opozicinių konservatorių siūlo šį įstatymo projektą įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą.
Civilinės sąjungos įstatymu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.