Po dailininko mirties surengta jau 15 parodų

Lazdijai

Porodos atidarymo akimirka.

Kestutis MatuleviciusŠaltinis: Etaplius.lt

38476

Šįkart Lazdijų krašto muziejuje atidaryta paroda „Kaip žydėjimas...“ – be paties autoriaus Alfonso Šuliausko. Apie jį iškalbingai kalbėjo jo darbai ir žmonės, atėjusieji į parodą, daugelis jį pažinoję, bendravę, klausę jo neeilinių, dažnai stebuklingomis ar net dieviškomis vadinamų paskaitų. „Surengta jau 15 parodų po jo mirties. Šiandien – štai Lazdijuose, dar vieną jo darbų parodą galima apžiūrėti Druskininkų bažnyčioje, greitai bus atidaryta didžiulė paroda Leipalingio dvare“, – sakė į parodos „Kaip žydėjimas...“ atidarymą atvykusi dailininko žmona Vida Šuliauskienė.

paroda-0131.jpg

Saksofono garsai nuskraidino mintimis į tą nenusakomo grožio pasaulį, kai aplink sužydi gėlės, kai kūrėjo rankos vedžiojo teptuką, atskleisdamos jų grožį. Lazdijų meno mokykla nuolat Lazdijų krašto muziejaus lankytojams dovanoja muzikinių kūrinių, taip iškart praskaidrinant nuotaiką. Taip buvo ir tąkart.
Lazdijų krašto muziejuje, erdvėje, kur pėdos smėlyje mus verčia susimąstyti ir apie daug ką pagalvoti, atidaryta ypatinga paroda, o poetė Salomėja Nėris tarsi apsupta gėlių iš jos eilių, lyg atgimusių dailininko Alfonso Šuliausko tapybos darbuose. Deja, bet dailininkas Alfonsas Šuliauskas, taip gražiai bendradarbiavęs su Lazdijų krašto muziejumi, dovanojęs jam savo darbų, žadėjęs dar padovanoti, bet nenuspėjamo likimo rankos palytėtas to jau nepadarys. Muziejuje ant sienos pakabintas tuščias rėmelis – jame nėra jokio garsiojo menininko paveikslo. Tuščias rėmelis jau be dailininko Alfonso Šuliausko darbo. „Daugiau dailininkas pas mus neatvyko“, – su liūdesiu balse sakė Lazdijų krašto muziejaus direktorė Daina Pledienė, prisiminusi paskutinį susitikimą su garsiuoju menininku. Dailininkas Alfonsas Šuliauskas ilgai sirgęs iškeliavo anapilin.
Bet apie jį kalbėjo susirinkusieji į parodą, buvo skaitomos ištraukos iš jau 2018 metais išleistos jo knygelės „Saulės dėmės“, kurią iliustravo anūkas Domas Glatkauskas, studijuojantis Londone. Ponia Eugenija Sidaravičiūtė iš Druskininkų, buvusi lietuvių kalbos mokytoja, gerai išnagrinėjusi ne tik Salomėjos Nėries kūrybą, bet ir Alfonso Šuliausko darbus. Gėlių gausybė – lelijos, jurginai, kardeliai, neužmirštuolės, rožės – A. Šuliausko tapybos darbuose ir S. Nėries kūryboje. Ir net diskusija užvirusi dėl diemedžio. Jį labai mėgęs ir dailininkas Alfonsas Šuliauskas, o ir garsusis Salomėjos Nėries eilėraštis, ko gero, visiems ne tik gerai žinomas, dažnas jį gali mintinai cituoti. O ir dailininko A. Šuliausko tapytas paveikslas, kur poetė suklupusi prie kryžiaus, ir eilės Lazdijų krašto muziejuje, erdvėje, kur labiau nei kur kitur gyva poetės dvasia, ir gėlės – viskas labai simboliška. Ir dar tie diemedžiai muziejaus kiemelyje. Ir žodžiais sunku nusakyti tas gijas, siejančias dailininką, poetę ir visus atėjusius į neeilinę parodą.
Ypač įdomu buvo klausytis ponios Vidos, dailininko žmonos – inteligentiškos, ramios, subtilios moters, kuri žvelgė į lankytojus ir iš paveikslo. Juk vyras ją piešiąs ne kartą, mes, jo talento gerbėjai, ponią Vidą atpažįstame garsiojo dailininko darbuose. „Ponia Vida – tai tobulo pasiaukojimo menui ir savo vyrui pavyzdys“, – sakė jau po parodos atidarymo paskambinusi ponia Eugenija Sidaravičiūtė ir prisipažinusi, kad net miegoti ramiai negalinti, mat mananti, kad būtinai reikia apie šią neeilinę moterį papasakoti. Anot ponios Eugenijos, ponia Vida panaši į ledkalnį, kurio tik devintoji dalis matoma, taip ir jos darbas, indėlis, minint tik dailininką A. Šuliauską, dažnai pamirštamas, nepastebimas, tarsi pasislėpęs, matoma tik mažoji dalis. Gyva, judri, pamaldi, ponios Eugenijos tvirtinimu, tokia ypatinga moteris ponia Vida. Ji net maldininkų prašydavo, kad pasimelstų už dailininką, kai šis sirgo, o tai truko net 7 metus. Ir ji visada buvo šalia, kartu. „Žmogau, kurk kiekvieną akimirką, nesilaikydamas švenčių reikalavimų, kurk dieną ir naktį...“, – savo knygoje rašė A. Šuliauskas. Anot Eugenijos, tai padaryti jis galėjo tik ponios Vidos dėka, kuri jam sudarė komfortines sąlygas kūrybai, malonų klimatą namuose. Jis surengė daugiau nei 50 personalinių parodų, dalyvavo 150 kolektyvinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, nuo 1965 metų A. Šuliauskas sukūrė apie 1,5 tūkstančio tapybos darbų ir kelis tūkstančius piešinių. O kur dar, anot ponios Eugenijos, dieviškos A. Šuliausko paskaitos. Žmonos dėka jis galėjo tiek laiko skirti viskam. „Ji daug ką padarydavo, taupydama jo laiką, kad tik jis galėtų kurti, tapyti, o ir pati visur tik bėgte“, – teigė ponia Eugenija sakydama, jog ir dabar ponia Vida puikiai darbuojasi, surengusi jau 15 savo vyro dailininko A. Šuliausko parodų. „Mes 56 metus išgyvenome kartu“, – su liūdesiu balse sakė ponia Vida Šuliauskienė.
Koks buvo tėtis Alfonsas Šuliauskas? „Juk vyrai dažnai nori sūnų, o myli tai dukras?“– lyg klausė, lyg atsakė Lazdijų krašto muziejaus direktorė Daina Pledienė. Šuliauskai užaugino dvi dukras. Jurgita Jurkevičienė – mados ekspertė, žurnalistė, Jolita Glatkauskienė – gydytoja. Tądien Jolita atlydėjo į parodos atidarymą mamą, o tėtį ji apibūdino kaip išprotėjusį gerąja prasme. „Jei mes sirgome, tai visi Druskininkų gydytojai būdavo sukviesti“, – sakė ji. Dukra mena tėtį kaip itin atsidavusį savo darbui, kūrybai ir net atskleidusi, jog jos garsusis tėtis ir iškeliavęs, kaip pats norėjęs, su teptuku rankose, intensyviai piešęs kiek tik jėgos leidę kone iki paskutinės savo gyvenimo dienos. Kalbėjo ir Lazdijų viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė, prasitarusi, kad jos kabinete vietoj laikrodžio kabo dailininko A. Šuliausko paveikslas „Ramybė“, o ir prisiminusi patį dailininką, su kuriuo teko nemažai bendrauti. „Visada, kai tik jiedu aplankydavo biblioteką, poniai Vidai įteikdavome gėlių, tad norėčiau tai padaryti ir šįkart“, – sakė įteikdama gėles Lazdijų viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė. O paskui šiltas ir betarpiškas bendravimas persikėlė į kitas muziejaus erdves, kur besivaišinant dar kalbėta kalbėta…

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt