Po apsilankymo pasienyje kilo klausimų dėl A. Bilotaitės aprangos: tarnybinę striukę pasiskolino

Lietuva

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

246390

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei apsilankius Lavoriškių pasienio kontrolės poste, viešojoje erdvėje kilo diskusijos, ar ministrė gali dėvėti tarnybinę Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) uniformą. Pirmadienį bendraudama su žurnalistais, o vėliau dalyvaudama LRT laidoje „Dienos tema“, ministrė vilkėjo į pasieniečių uniformą panašius drabužius.

Teisininkai pastebi, kad tokia praktika nėra priimtina – už neleistiną vidaus tarnybos sistemų pareigūnų uniformos dėvėjimą gali grėsti administracinė bauda. Tačiau Vidaus reikalų ministerija tikina, kad A. Bilotaitė dėvėjo pasieniečių aprangą, bet ne tarnybinę uniformą.

Taisyklės nenumato galimybės politikams dėvėti VSAT uniformos

Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka yra apibrėžta VSAT vado įsakymu „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių patvirtinimo“.

Dokumente numatoma, kad teisę dėvėti uniformą ir pasieniečių skiriamuosius ženklus turi visi pareigūnai ir kursantai bei buvę pareigūnai, gavę VSAT vado leidimą. Be to, VSAT pareigūnų etikos kodekse rašoma, kad tarnybinę uniformą pareigūnas gali vilkėti tik vykdant tarnybines pareigas – ne darbo metu pasienietis gali vilkėti uniformą tik atstovaujant VSAT ar valstybinių švenčių metu.

Tą patvirtino ir VSAT atstovas Giedrius Mišutis. „Uniformas su skiriamaisiais ženklais, be VSAT pareigūnų, dėvi Pasieniečių mokyklos kursantai, taip pat gali dėvėti buvę pareigūnai, gavę VSAT leidimą“, – teigiama raštu perduotame atsakyme.

Už neteisėta dėvėjimą gali grėsti bauda

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Dainius Žalimas atkreipė dėmesį, kad už neteisėtą karinės ar vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – t. y., ir VSAT – tarnybinės uniformos dėvėjimą gali grėsti administracinė atsakomybė.

Administracinių nusižengimų kodekse numatoma, kad neteisėtas vidaus tarnybos pareigūno uniformos dėvėjimas užtraukia baudą nuo 30 iki 50 eurų. Už neleistiną karinės uniformos ar jos elementų dėvėjimą skiriama didesnė bauda – nuo 30 iki 100 eurų.

„Administracinių nusižengimų kodekse labai aiškiai pasakyta <...>, kad net ir (kario – ELTA) uniformos elementų dėvėjimas yra draudžiamas“, – Eltai teigė teisininkas.

VRM teigia, kad ministrė dėvėjo pasieniečių aprangą, o ne tarnybinę uniformą: striukę pasiskolino

Nors ministrės apranga jai lankantis pasienyje ir televizijos laidoje vizualiai priminė VSAT tarnybinę uniformą, Vidaus reikalų ministerijos teigimu, A. Bilotaitė dėvėjo pasieniečių aprangą be skiriamųjų ženklų. Eltai raštu pateiktame atsakyme akcentuojama, kad dėl įtemptos darbotvarkės ministrė vilkėjo pasieniečių aprangą ir filmuodamasi televizijos laidoje, mat „ministrei tuo metu nebuvo laiko persirengti“.

„Pažymime, kad apranga, kurią minėtais atvejais dėvi vidaus reikalų ministrė, nėra tarnybinė uniforma”, – rašoma atsakyme.

VSAT atstovas antrina ministerijai – pasak G. Mišučio, A. Bilotaitė nedėvėjo VSAT skiriamųjų ženklų.

„Pirmadienį vykusio renginio Lavoriškių kontrolės punkte metu, vidaus reikalų ministrė dėvėjo aprangą be skiriamųjų ženklų, kiek žinome, reprezentaciniais pasieniečių veiklos tikslais bei išreikšdama paramą šiuo metu ypač didelius iššūkius savo veikloje patiriančiai VSAT”, – teigė jis.

Visgi, įvairių naujienų portalų nuotraukose iš vizito Lavoriškių pasienio punkte galima matyti, jog ministrės striukės nugaros dalyje yra prisegtas užrašas „VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA“ – tai yra vienas iš VSAT pareigūnų skiriamųjų ženklų.

Ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas patikino, kad ministrė turi tik paprastą pasieniečių aprangą be specifinių ženklų, o striukę su skiriamuoju ženklu jai paskolino pasienio posto pareigūnai.

„Ministrė šitos striukės asmeniškai neturi. Ji turi tikrai aprangą, be skiriamųjų ženklų. Kadangi buvo šalta, <...> pasieniečiai jai davė šitą striukę. Tai yra tarnybinės uniformos dalis“, – situaciją paaiškino M. Bajarūnas.

D. Žalimas: tai grynas Rytų mentalitetas

Paklaustas apie susiklosčiusią situaciją ir politikus, kurie dėvi valstybės tarnautojų, karių uniformas ar jų dalis, teisininkas D. Žalimas sakėsi nesuprantąs tokio politikų elgesio. VDU profesorius atkreipė dėmesį, kad tokiomis praktikomis dažniausiai užsiima tik autoritarinių valstybių lyderiai bei politikai.

„Nieko bendro tai su politinėmis funkcijomis neturi. Tiesiog tai yra grynas Rytų mentalitetas ir galvojama, kad jie demonstruoja savo galią. Demokratinėj valstybėj politikų galia ne uniformomis demonstruojama“, – kalbėjo D. Žalimas.

„Šiaurės Korėjoje su uniforma vaikšto, Baltarusijoje, Rusijoje galbūt šiek tiek – bent jau vadinamąjį gynybos ministrą teko matyti su karine uniforma. Bet demokratinėse šalyse, kur yra demokratinis civilių kontrolės principas, tai yra neįprasta“, – pridūrė jis.

ELTA primena, jog diskusijos dėl politikų, dėvinčių karines ar tarnybines uniformas, Lietuvoje kilo ir anksčiau. Klausimų dėl savo aprangos prieš keletą metų sulaukė ir šaulio uniformą dėvėjęs tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, ir karinę uniformą vilkėjęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt