Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris ViktorijaŠaltinis: Etaplius.lt
Europos Sąjungos (ES) paramos žuvininkystės plėtrai ir modernizavimui tikslas – padėti sektoriui ir pakrančių bendruomenėms įvairinti ekonomiką, kurti naujas darbo vietas ir gerinti gyvenimo kokybę. Pagrindinės rekomendacijos po 2020 m. – pagerinti finansavimo ir žuvininkystės politikos tikslų ryšį su tvariu išteklių naudojimu ir aplinkos apsauga, kuo labiau sumažinant neigiamą poveikį jūros aplinkai.
Europos Komisija pateikė reglamento pasiūlymą dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) 2021–2027 metams. Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti tolimesnį bendrosios žuvininkystės politikos aplinkosaugos, ekonominių, socialinių ir užimtumo tikslų įgyvendinimą, remti tarptautinius įsipareigojimus vandenynų valdymo srityje. Naujasis fondas pakeis dabartinį Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą.
Pasiūlymas dėl EJRŽF grindžiamas keturiais prioritetais: tvarios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas; prisidėjimas prie maisto saugumo, plėtojant konkurencingą ir tvarią akvakultūrą ir rinkas; tvarios mėlynosios ekonomikos augimo ir klestinčių pakrančių bendruomenių skatinimas; tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas užtikrinant saugias, švarias ir tvariai valdomas jūras ir vandenynus.
Anot Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus patarėjos Jurgitos Pupiuvienės, palyginti su 2014–2020 m. laikotarpio fondu, numatomas ženklus supaprastinimas. Naujajame pasiūlyme nelieka įvardytų konkrečių paramos priemonių, nustatomos tik paramos sritys. Tad kiekviena šalis narė pati galės nuspręsti, kokiomis priemonėmis sieks EJRŽF numatytų tikslų pagal reglamente nurodytas paramos sritis.
Siūlomas EJRŽF biudžetas dabartinėmis kainomis siekia 6 140 mln. eurų. EJRŽF ištekliai yra pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo. 5 311 mln. eurų skiriama pasidalijamojo valdymo paramai, o 829 mln. eurų – tiesiogiai ir netiesiogiai valdomai paramai.