Plungėje greitai iškils paminklas kūrėjui, kuris garsina Lietuvą visame pasaulyje

Telšiai

Jūratės Motužienės nuotr.

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt

49434

M. K. Čiurlionis vėl grįžta į Plungę – ten, kur seni parko medžiai tebesaugo jo sukurtą pasaką. Grįžta pačiu laiku, kai Lietuva švenčia Valstybės atkūrimo 100-metį. Įgyvendinama seniai brandinta Plungiškių draugijos idėja – M. Oginskio parke klojami pamatai paminklui, kuris įprasmins kompozitoriaus ir dailininko kūrybą. Monumento autorė – skulptorė profesorė Dalia Matulaitė, subtiliai perkodavusi M. K. Čiurlionio kūrinio „Karaliai. Pasaka“ simbolius, nauja, įtaigia meno kalba greitai atskleis unikalų čiurlionišką pasaulį, kuriame daug vietos dvasingumui ir dar daugiau minčiai. Rugpjūčio 20 dieną į būsimo paminklo kūrėjui pamatus buvo įleista kapsulė su laišku ateities kartoms.

Foto galerija:

Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, pradėjęs kapsulės įleidimo ceremoniją, nuoširdžiai pasidžiaugė, jog pagaliau atėjo ta diena ir valanda, kai jau galima drąsiai teigti, jog Plungiškių draugijos iškelta idėja pastatyti Plungėje paminklą M. K. Čiurlioniui, bus įgyvendinta. Po gero mėnesio, rugsėjo 29 dieną, prie Mykolo Oginskio rūmų bus atidengtas paminklas kūrėjui, kuris garsina Lietuvą visame pasaulyje.

Plungės meras Audrius Klišonis pastebėjo, jog Plungėje šie metai – kapsulių įleidimo prie naujai pradėtų statyti objektų metai. Meras padėkojo Plungiškių draugijai už idėjas, statybininkams – už kruopščiai daromus darbus, ir pasidžiaugė, kad bendrai susitelkus galima daug ką nuveikti.

Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus priminė, jog praėjo 3 metai, kol paminklo M. K. Čiurlioniui idėja tapo kūnu. Paminklas kūrėjui finansuojamas iš dviejų šaltinių – Plungiškių draugijos ir plungiškių bei Plungės bičiulių aukomis bei Savivaldybės biudžeto lėšomis.

Pasirašydama po laišku, skirtu ateities kartoms, Plungiškių draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė neslėpė džiaugsmo, kad dar platesnė auditorija sužinos, kas Plungei buvo M. K. Čiurlionis ir ką Plungė suteikė šiam kūrėjui. „Šiandien rašome Plungės istoriją!“ – pažymėjo G. Žiobakienė.

„Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) kūryba – žmogaus buvimo Žemėje ir kartu Visatoje simbolių kalba. Jis nuoširdžiai tikėjo žmogumi, Lietuvos ateitimi, tautiniu atgimimu, tikėjo visuotine pasaulio tvarka, kurią sukūrė Dievas. Kūryba jam buvo dvasios kelias, vedantis Visatos pažinimo link.

M. K. Čiurlionis – vienintelis tokio lygio lietuvių kūrėjas, žavintis ne tik asmenybės trapumu ir originalumu, bet svarbiausia savo kūryba įteisinęs nacionalinę XX a. lietuvių dailę ir muziką. M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas – apie 300 tapybos ir grafikos darbų, beveik 400 muzikos kūrinių.

Šiandien iš tolimesnės laiko perspektyvos į genijaus kūrybą žiūrime kiek kitaip, nei jo bendraamžiai: todėl mes – M. K. Čiurlionio talento gerbėjai, drąsiai kartu su jo kūrybine energija „išeiname“ į simbolių pasaulį, tiesiog leidžiamės lengva ranka nuvedami ten, kur daugiau kaip prieš šimtą metų menininko sukurtas persipynęs muzikos ir spalvų pasaulis tebestebina neįtikėtina gelme. Ir liekame užburti jo karalių pasakoje...

Plungė – palaimintas miestas: taip lėmė likimas, kad M. K. Čiurlionio svarbiausios gyvenimo datos susietos su Plunge. 1889–1893 m. kunigaikščio Mykolo Oginskio remiamas, M. K. Čiurlionis (14 m.) lankė dvaro orkestro mokyklą, kurioje mokėsi muzikos teorijos, pradėjo harmonizuoti lietuvių liaudies dainas, laisvalaikiu piešė. Nuo 1892 m., kaip orkestro fleitininkas, gavo ne tik išlaikymą, bet ir algą. Orkestras tiesiog užvaldė jaunąjį muzikantą – studijavo kiekvieno instrumento partitūras, jas analizavo, lygino. Kartu su orkestru koncertuodavo Žemaitijos dvaruose, lankydavosi Palangoje, Rygoje, Rietave. Tie keleri metai, praleisti Plungėje, išpuoselėtoje dvaro meninėje aplinkoje, brandino, išplėtė ir išlaisvino jaunojo menininko kūrybines galias. Plungė jam tapo ir didžiosios meilės miestu. 1909 m. vasarą su savo jaunute ir mylima žmona Sofija Kymantaite-Čiurlioniene (1886–1958) grįžo į Plungę ir apsigyveno pas Plungės kleboną Vincentą Jarulaitį. Dvasininkas žavėjosi jaunavedžių pora ir maloniai sutiko užleisti du kambarius dukterėčiai Sofijai ir jos vyrui Konstantinui. Talentingiems menininkams tai buvo viena iš kūrybiškiausių, laimingiausių ir romantiškiausių gyvenimo vasarų.

M. K. Čiurlionis vėl sugrįžo į Plungę – ten, kur seni parko medžiai tebesaugo jo sukurtą pasaką. Sugrįžo pačiu laiku, kai Lietuva švenčia Valstybės atkūrimo 100-metį. Įgyvendinama seniai brandinta Plungiškių draugijos idėja – M. Oginskio parke klojami pamatai paminklui, kuris įprasmins kompozitoriaus ir dailininko kūrybą. Monumento autorė – skulptorė profesorė Dalia Matulaitė, subtiliai perkodavusi M. K. Čiurlionio kūrinio „Karaliai. Pasaka“ simbolius, nauja, įtaigia meno kalba atskleidė unikalų čiurlionišką pasaulį, kuriame daug vietos dvasingumui ir dar daugiau minčiai.

M. K. Čiurlionio atminimas įamžinamas XIII Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio dienomis, kai muzika, skambanti istorinėje parko erdvėje, simboliškai sujungia viską: žmones, epochas, likimus. Didžiuojamės, kad parkas nušvis ilgai lauktu kultūrinės atminties ženklu-simboliu, kuriuo įtikėjo, finansiškai ir moraliai parėmė Plungės rajono savivaldybė, Plungiškių draugija, o didžiausia pagarba Plungės bendruomenei ir Lietuvos žmonėms, kurie keletą metų festivalio metu aukojo pinigines lėšas.

Pasilikime užburti neįtikėtinai šviesių GENIJAUS pasakų“ – rašoma į kapsulę patalpintame rašte, kurį savo parašais patvirtino iškilmingos ceremonijos dalyviai.

Plungės rajono savivaldybės administracijos inf.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt