Plastiko dalelių daugėja visame pasaulyje: plinta vandenynais ir oru

Pasaulis

Freepik.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

171684

Didesniems plastiko gabalams yrant į vis mažesnes ir mažesnes daleles, šią taršą tampa vis sunkiau pastebėti, tačiau tai nereiškia, kad jos nėra.

Naujame tyrime, kuris buvo paskelbtas žurnale PNAS, mokslininkai nagrinėjo skirtingus būdus, kaip mažytės plastiko dalelės arba mikroplastikas, gali patekti į orą ir globaliu mastu gali būti transportuojamos per atmosferą, pakeliui prasiskverbdamos į įvairiausias ekosistemas.

Didžioji tyrimo dalis plastiko taršos pernašos tyrimų savo dėmesį koncentravo į vandenynų sroves, tačiau egzistuoja ir kiti keliavimo būdai.

Kaip paaiškėjo ankstesnių tyrimų metų, ore esantys mikroplastikai yra nunešami ir kaupiasi kai kuriose atokiausiose Žemės vietose, nuo Arkties ledynų iki Pirėnų kalnų viršūnių.

Remiantis naujausiu tyrimu, didžioji dalis plastiko dalelių, kurios patenka į atmosferą, yra kilusios iš dešimtmečių senumo, suirusių atliekų – maisto pakuočių, vaisvandenių butelių ar plastikinių maišelių.

„Mikroplastiko dalelės ir plaušai, susidarę yrant netinkamai tvarkomoms atliekoms, dabar yra taip paplitusios, kad jos per Žemę sukasi panašiai kaip pasauliniai biogeocheminiai ciklai,“ – tyrime rašė jame dalyvavę mokslininkai.

Kad geriau suprastų ore esančios plastiko taršos šaltinius, tyrimo metu mokslininkai iš Jutos valstijos universiteto pasinaudojo tiek atmosferinio transporto modelio prognozėmiss, tiek savo pačių stebėtų mikroplastiko nusėdimų rezultatais. 

Jų pastangos parodė, kad keliai yra pirminis ore esančių mikroplastikų šaltinis.

Kasdien milžiniškų sunkvežimių padangos į dangų katapultuoja mažyčius plastiko gabalėlius. Šios nedidelės plastiko dalelės gali greitai vėjų būti nuneštos aukštyn, taip joms prisijungiant prie to, ką mokslininkai vadina „atmosferine plastiko ciklo dalimi“.

Vandenynuose katapultaciją vykdo bangos. Nuolatinis bangavimas reguliariai paleidžia aerozolines daleles į dangų, o tuomet vandenyno vėjai nusineša šiuos plastiko gabalėlius į atmosferą.

Remiantis naujuoju tyrimu, naudojant trąšas mikroplastikas reguliariai yra įvedamas ir į dirvožemį. Šios plastiko dalelės į orą gali patekti žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo procesų metu, kuomet dirvožemis yra maišomas sunkiosios technikos.

Mokslininkai skaičiuoja, kad patekę į orą mikroplastikai atmosferoje gali išsilaikyti beveik septynias dienas, kas yra pakankamas laiko tarpas kirsti vandenyną ar žemyną.

Mokslininkai nustatė karštuosius taškus JAV, Europoje, Viduriniuose Rytuose, Indijoje ir Rytų Azijoje, kur fiksuojami ore esančių mikroplastikų nusėdimai.

Analizė taip pat atskleidė, kad ore esantis plastikas reguliariai atsiduria Ramiajame vandenyne ir Viduržemio jūroje bei pietinės Australijos pakrančių vandenyse.

Plastiko dulkės iš žemės ūkio šaltinių dažniau veikia žmonių populiacijas ir ekosistemas Afrikoje bei Europoje, tuo tarpu keliuose susidarantis mikroplastikas daro įtaką tankiai apgyvendintiems regionams visame pasaulyje.

„Esant dabartiniam plastiko gamybos didėjimo tempui, kuris siekia maždaug 4 procentus per metus, pirmenybė turėtų būti taikoma mikroplastiko šaltinių ir jų pasekmių supratimui atmosferoje,“ – rašė mokslininkai.

Gismeteo.lt 

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt