Plačiau atverkite pinigines: „Swedbank“ ketvirtadaliu didina gyventojų turto draudimo įmokas

Lietuva

„Swedbank“ turto draudimo įmokos per pastaruosius trejus metus išaugo daugiau kaip 110 proc., o šiemet – maždaug ketvirtadaliu / Scanpix

Arvydas JockusŠaltinis: ALFA.LT

341810

Antrus metus rekordinį pelną uždirbantis vienas didžiausių skandinavų bankų Lietuvoje kelia įkainius.

Atnaujinus gyventojų turto draudimo sąlygas, „Swedbank“ klientai turės už turto draudimą mokėti daugiau. Taip pat išaugo banko klientų draudimo įskaita tam tikram turtui.

„Swedbank“ bankui kasmet atnaujinant draudimo sąlygas turto draudimo įmokos per pastaruosius trejus metus išaugo daugiau kaip 110 proc., o šiemet – maždaug ketvirtadaliu.

Antai 60 kv. m ploto naujos statybos buto, už kurį paimta „Swedbank“ paskola, metinė turto draudimo įmoka 2022 m. buvo 32,65 euro, o 2025 m. ji siekia 69,24 euro. Pernai banko klientai atitinkamai mokėjo 55,44 euro, o 2023 m. – 40,2 euro metinę turto draudimo įmoką. „Swedbank“ klientai už turto draudimą atsiskaito dalimis kas mėnesį.

Pernai beveik 40 proc. turto draudimo įkainius pakėlęs bankas aiškino, kad galutinei draudimo kainai įtakos turėjo infliacija, spartus statybinių medžiagų ir remonto darbų kainų augimas, pakilę apdailos specialistų, meistrų atlyginimai.

Pasak banko, visa tai išaugino atstatymo darbų sąmatas ir draudimo išmokų sumas, reikalingas patirtai žalai atlyginti.

Auga kasmet

„Swedbank“ klientus informuoja, kad yra atnaujintos jų gyventojų turto draudimo sutarties sąlygos. Toks draudimas yra privalomas turintiems būsto paskolą šiame banke.

„Swedbank“ gyventojų turto draudimo įmokos didėja beveik ketvirtadaliu. Pavyzdžiui, pagal sutartį, sudarytą daugiau kaip prieš dešimtmetį, 60 kv. m buto mūriniame 2010 m. statybos name draudimo įmoka nuo šių metų kovo mėn. didėja 24,9 proc. iki 5,77 euro per mėnesį.

„Swedbank“ gyventojų turto draudimo įmokos didėja kelerius metus iš eilės. Pernai įmokos didėjo 40 proc., o per trejus pastaruosius metus – 112 proc. Antai gyventojų turto draudimas 60 kv. metrų ploto butui naujos statybos mūriniame name 2022 m. pradžioje kainavo 2,72 euro, 2023 m. – 3,35 euro, 2024 m. – 4,62 euro, 2025 m. – 5,77 euro per mėnesį.

„Swedbank“ e. bankininkystės svetainėje gyventojų turto draudimo skaičiuoklėje nurodoma, kad sudarant naujas sutartis 60 kv. m buto mūrinės laikančiosios statinio konstrukcijos name mėnesinė draudimo įmoka yra 10,82 euro, prieš metus ji buvo 9,44 euro per mėnesį.

Padidino išskaitą

2024 m. atnaujinęs gyventojų turto draudimo sutarties sąlygas „Swedbank“ daugiau kaip dvigubai padidino draudimo išskaitą – ji didėjo nuo 57 eurų iki 120 eurų.

Išskaita yra draudimo liudijime nurodyta suma, kuria kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką.

Išskaita būsto draudime reiškia, kad nesvarbu, ar žala 20 tūkst., ar 200 eurų, būsto draudimo išskaita viena, šiuo atveju 120 eurų.

Tai reiškia, kad būtent tokią sumą padengti reikės klientui: jei sugadinto turto remontas kainuoja 470 eurų, draudimas padengs 350 eurų, o klientas – 120 eurų.

Šiemet bankas draudimo išskaitos dydžio nekeitė – ji liko 120 eurų, bet pakėlė išskaitą tam tikram turtui. Apdraudžiant namų turtą, kartu yra apdraudžiami ir mobilieji telefonai, planšetės, nešiojamieji kompiuteriai ir televizoriai (šiuo atveju išskaita yra 150 eurų, kitam turtui – 120 eurų).

Jeigu vaikas namuose žais su kamuoliu ir netyčia nuvers bei sudaužys televizorių, o jį pakeisti nauju kainuotų 500 eurų, banko draudimo kompanija kompensuotų išlaidas naujam televizoriui, išskaičiavusi 150 eurų išskaitą.

Išaugo sąnaudos

„Swedbank“ į Alfa.lt pateiktus klausimus apie šiemet vėl didėjančių turto draudimo įmokų didinimo priežastis bei kitų paslaugų kainodarą neatsakė.

„Swedbank“ anksčiau aiškino, kad turto draudimo sutartys yra pasirašomos vienų metų laikotarpiui, todėl draudimo sąlygos, tokios kaip kaina ar išskaita, gali būti peržiūrimos kiekvienais metais ir kinta dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, pasikeitusių remonto, statybinių medžiagų įkainių, pakitusios rinkos situacijos ir kitų.

„Pastaraisiais metais Lietuvoje stebėjome rekordinę infliaciją bei spartų statybinių medžiagų ir remonto darbų kainų augimą. Pakilę apdailos specialistų, meistrų atlyginimai ženkliai išaugino atstatymo darbų sąmatas ir draudimo išmokų sumas, reikalingas patirtai žalai atlyginti. Visi šie veiksniai turėjo įtakos galutinei draudimo kainai“, – teigė „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo Ne gyvybės draudimo pardavimų palaikymo departamento produktų linijos vadovė Vaida Kraulaidienė.

Rekordinis pelnas

Alfa.lt primena, kad vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ antrus metus iš eilės uždirbo rekordinį pelną: 2024 m. – 361 mln. eurų grynojo pelno – tiek pat, kiek ir 2023-iaisiais. Tai yra 2,5 karto daugiau nei 2022 m. (143 mln. eurų).

„Swedbank“ teigimu, pelno lygį bankui pavyko išlaikyti sparčiai augus paskolų portfeliui bei didėjus klientų aktyvumui.

„Swedbank“ pajamos 2024 m. siekė 803 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos – 639 mln. eurų, grynosios komisinių pajamos – 129 mln. eurų.

Bendras „Swedbank“ Lietuvoje paskolų portfelis per 2024 m. išaugo 13 proc. ir metų pabaigoje siekė 9,7 mlrd. eurų. Gyventojų finansavimas per metus padidėjo 8 proc. iki 5,7 mlrd. eurų, o verslo paskolų portfelis išaugo 21 proc. iki 4 mlrd. eurų.

„Swedbank“ Lietuvoje vadovės Ingos Skisaker teigimu, finansavimas augo dėl geros įmonių finansinės padėties, rekordiškai aukštų vartotojų lūkesčių.

„Palūkanų normos mažėja, eksporto užsakymų lygis atsigauna – visa tai sudaro prielaidas sparčiam Lietuvos ekonomikos, investicijų ir paskolų portfelio augimui“, – pranešime sakė I. Skisaker.

Bendras banko indėlių portfelis per metus padidėjo 9 proc. ir gruodžio pabaigoje pasiekė 16,5 mlrd. eurų.

Solidarumo mokestis

Alfa.lt primena, kad Seimas 2023 m. gegužę priėmė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, kuris įteisino Vyriausybės inicijuotą laikiną bankų solidarumo įnašą.

Toks mokestis pasiūlytas šalies komerciniams bankams uždirbus daugiau kaip 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu. Vyriausybė teigė, kad bankai pelnosi iš Europos Centrinio Banko didinamų palūkanų normų.

Įstatymas numatė, kad solidarumo mokestį dvejus metus mokės visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Skaičiuojama, kad per laikotarpį iki 2024 m. pabaigos solidarumo įnašas iš viso sudarys apie 410 mln. eurų. 2023 m. į valstybės biudžetą planuota surinkti apie 130 mln. eurų, 2024 m. – apie 230 mln. eurų, o 2025 m. – apie 50 mln. eurų solidarumo įnašo.

Visos šios lėšos bus panaudotos gynybai bei karinei ir civilinei transporto infrastruktūrai, kuri būtina priimant NATO sąjungininkų pajėgas.

„Swedbank“ pernai valstybei sumokėjo beveik 141 mln. eurų solidarumo mokesčio.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt