Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva taip pat pabrėžia tokios aprangos svarbą. Pasak specialistės, artėjant mokslų metų pradžiai reikėtų pasirūpinti ne tik kanceliarinėmis prekėmis, bet ir atšvaitais, šviesą atspindinčiomis liemenėmis bei kuprinėmis.
Pagrindinės kelių eismo taisyklės, kurias turėtų žinoti vaikas
Judumo ekspertė K. Macienė atkreipia dėmesį, kad prieš paleidžiant vaikus savarankiškai keliauti į mokyklą, svarbiausia supažindinti juos su pagrindinėmis kelių eismo taisyklėmis ir jų taikymu praktikoje: „Reikėtų pradėti nuo kelio ženklų ir šviesoforo signalų pažinimo, kultūros eisme, taisyklingo išlipimo iš automobilio ir netgi važiavimo jame. Svarbu vaikams akcentuoti, kad prieš kertant bet kokią gatvę, reikia sustoti, pažiūrėti į abi puses, įsiklausyti ar neatvažiuoja automobilis ir tik įsitikinus, kad saugu – kirsti gatvę ir ramiai pereiti.“
Pradinukams ypač rekomenduojama sulaukti, kol automobilis sustoja prie pėsčiųjų perėjos, nes patys vaikai ne visada gali gerai įvertinti atstumą iki atvažiuojančio automobilio. Pasak ekspertės, net ir eidami per pėsčiųjų perėją, mokiniai privalo laikytis šios taisyklės, kad išvengtų nelaimingų atsitikimų.
„Jauniems žmonėms reikėtų priminti, kad vairuotojai ne visada juos mato. Be to, jei įmanoma, reikėtų vengti vaikščioti tarp stovinčių transporto priemonių. Vis dėlto, jei nėra tokios galimybės, reikėtų pasirinkti vietą, kurioje tarp dviejų automobilių būtų pakankamas tarpas praeiti. Vaikai taip pat turėtų įsitikinti, kad nė vienas automobilis nesiruošia pajudėti – tuomet reikia stebėti vairuotojus automobiliuose, ar nedega lempos, klausytis, ar veikia variklis. Dar nerekomenduotina eiti šalia didelių transporto priemonių, nes tuomet padidėja tikimybė atsidurti aklojoje zonoje, kurioje vairuotojas nemato pėsčiojo. Bet kuriuo atveju reikia naudoti visas atsargumo priemones ir kertant stovėjimo aikštelę išlikti budriems, dairytis bei klausytis eismo“, – priduria planavimo specialistas A. Rakauskas.
Anot specialisto, norint, kad vaikas užsitikrintų sau kuo didesnį saugumą kelyje, jis turėtų pažinti ir pagrindinius kelių eismo bei perėjas žyminčius ženklus. Ji primena ir dar porą svarbių eismo taisyklių: „Kai kelyje nėra šaligatvio, reikia laikytis kairėje (priešpriešinio eismo) kelio pusėje, nes tai leis vairuotojams geriau matyti pėsčiąjį. Dar, norint, kad vaiko kelionė į mokyklą praeitų kuo sklandžiau, reikėtų apsvarstyti ir tokius dalykus, kaip sunkių daiktų nešimas (ar bet kuriuo dienos metu reikės juos nešti?), blogas oras (sniegas, lietus, šlapdriba) bei pasirūpinti, kad vaikas turėtų pakankamai pinigų, kad prireikus galėtų pasinaudoti viešuoju transportu ar pavėžėjimo paslauga.“
Nereikėtų pamiršti etiketo taisyklių bei papildomų saugumo priemonių
Taip pat planavimo specialistas A. Rakauskas akcentuoja, kad svarbios ne tik saugumo rekomendacijos, bet ir etiketo taisyklės: „Vaikams pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad į viešojo transporto priemonę įlipti ir išlipti reikia tik šiam visiškai sustojus, taip pat, jei yra vietos – atsisėsti, o jei nėra – rasti patogią stovimą vietą ir laikytis už turėklo. Mažiesiems vertėtų pasakoti ir apie tam tikrą etiketą viešajame transporte, pavyzdžiui, įlipus į autobusą pasirinkti vietą toliau nuo durų, kad netrukdytų įlipti ir išlipti kitiems keleiviams, o artėjant prie stotelės, kurioje reikia išlipti, viešojo transporto salone prieiti arčiau išėjimo durų. Be to, vaikams reikėtų priminti, kad esant daugiau keleivių, mandagu yra nusiimti kuprinę ir ją laikyti rankose, nes taip atsiranda daugiau erdvės salone, netrukdoma kitiems keleiviams ir sumažinama vagysčių tikimybė. Žinoma, mažieji taip pat turėtų būti supažindinti, kad įlipus į pilną viešojo transporto priemonę vyresnio amžiaus, su judėjimo negalia keleiviams ar nėščiosioms, reikėtų užleisti vietą.“
Specialistas atkreipia dėmesį ir į vaikų aprangą tamsiu paros metu: „Kelių eismo dalyviams, ypač prietemoje, svarbu būti matomiems. Todėl mažiesiems, keliaujantiems į mokyklą, reikėtų vilkėti šviesą atspindinčius drabužius ir segėti papildomus atšvaitus ant drabužių bei kuprinės.“
Ką vaikas turėtų daryti, jei pasiklysta?
K. Macienė pažymi, kad vaikus reikėtų mokyti ir apie keblesnes situacijas, iš anksto juos paruošti, jei netyčia pasiklystų: „Pasiklydus vaikas visada gali mandagiai pasiteirauti pagalbos ir nuorodų šalia esančių žmonių. Jei aplinkui nėra žmonių, nueiti iki artimiausios parduotuvės ir ten pasiteirauti pagalbos darbuotojų. Taip pat degalinės yra gera vieta teirautis nuorodų. Net jei jos darbuotojai negalės suteikti pagalbos, degalinėse dažniausiai yra vietos žemėlapis, kuriame galima susiorientuoti. Jeigu reikia paskambinti, o telefono vaikas neturi, jis teirautis gali vietinėse parduotuvėse. Vis dėlto, norint išvengti tokių situacijų, rekomenduojama keletą kartų tą pačią kelionę pakartoti su savo vaiku. Taip pat, po kelionės į mokyklą su tėvais galima namuose duoti vaikui užduotį – nusipiešti kelionės maršrutą, pakalbėti apie praeitus įsimintinus objektus, kurie padėtų orientuotis bei duoti vaikui pabandyti žemėlapyje nubrėžti kelionės maršrutą.“
Atšvaitai veiksmingi ir dieną
O. Suchočeva pažymi, kad nors šviesą atspindinčių drabužių dėvėjimas yra žingsnis vaiko saugumo užtikrinimo link, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad atšvaitai užtikrina papildomą matomumą, kuris nepriklauso nuo aprangos pasirinkimo.
„Atšvaitus galima lengvai pritvirtinti prie drabužių, aksesuarų, kuprinės ar net batų raištelių, taip suteikiant papildomo saugumo vaiko savarankiškoms kelionėms į mokyklą. Be to, atšvaitai veiksmingi ir dieną, esant prastam apšvietimui ar blogoms oro sąlygoms, pavyzdžiui, rūkui ar lietui, jie ženkliai padidina matomumą. Taip pat reikia turėti mintyje, kad vieno atšvaito nepakaks: geriausia vaikui prisegti kelis atšvaitus ant skirtingų vietų – riešų, kuprinės, kulkšnių, krūtinės“, – pataria O. Suchočeva.