Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
BVP augimas / Freepik
Vygantas TuzasŠaltinis: ELTA.LT
Palyginus su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, BVP euro zonoje augo 1,5 proc., o ES – 1,6 proc. Lietuvoje BVP per metus ūgtelėjo 3 proc.
Didžiausią BVP augimą pirmąjį šių metų ketvirtį lyginant su ankstesniu ketvirčiu patyrė Airija – 9,7 proc., ją sekė Malta (2,1 proc. augimas) ir Kipras (1,3 proc.). Didžiausius kritimus patyrė Liuksemburgas (1 proc. BVP mažėjimas), Slovėnija (0,8 proc.), Danija bei Portugalija (po 0,5 proc.).
Prie bendro euro zonos ir ES vidaus produkto augimo prisidėjo padidėjęs namų ūkių vartojimas, pagrindinio kapitalo formavimas bei prekyba.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) BVP tuo metu pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su paskutiniu, pernai augo 0,1 proc. Palyginus su 2024 m. pirmu ketvirčiu JAV BVP augo 2,1 proc.
Gerėjo darbingumo rodikliai
Darbą turinčių žmonių skaičius euro zonoje per pirmąjį 2025 m. ketvirtį augo 0,2 proc., o ES išliko stabilus, teigia Eurostatas. Tiesa, Lietuva pagal šį rodiklį buvo Europos dugne – darbingumo rodiklis pirmąjį ketvirtį mažėjo 0,6 proc. lyginant su ankstesniu ketvirčiu.
Tokį pat darbuotojų mažėjimą patyrė Lenkija (0,6 proc.). Didesnį darbingumo mažėjimas užfiksuotas tik Estijoje (0,8 proc.) ir Rumunijoje (2,1 proc.).
Pirmąjį šių metų ketvirtį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, darbingumas didėjo 0,7 proc. euro zonoje ir 0,4 proc. ES. Lietuva per metus patyrė 0,8 proc. ūgtelėjimą.