Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Širvintų ŠirvisŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvoje nuo šių metų sausio pradžios, kai startavo projektas „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“, pradėjo aktyviai veikti Globos centrai, kurių tikslas yra užtikrinti, kad visiems įvaikintiems, globojamiems, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams bei budintiems globotojams, globėjams, įtėviams ar asmenims, ketinantiems jais tapti, būtų suteikiama reikalinga konsultacinė, psichosocialinė, teisinė ir kita pagalba, siekiant vaiką, įvaikį tinkamai ugdyti ir auklėti šeimai artimoje aplinkoje.
Gruodžio 18–19 dienomis Seime vyko pirmoji metinė Globos centrų konferencija „Globojamas vaikas šeimoje: globos centro iššūkiai ir galimybės“. Konferencijos dalyvius sveikino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė ir Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
R. Šalaševičiūtė akcentavo, kad komitete vėl sugrįžo prie kompleksinių paslaugų šeimai ir vaikui plėtros klausimo, bendravo su įvairiomis atsakingomis šios srities įstaigomis ir pripažino, kad išlikusios tos pačios problemos, nes savivaldybėse netolygiai išplėtotas socialinių paslaugų spektras, socialinės paslaugos nėra pakankamai individualizuotos ir efektyvios vaikui. Ypač opi problema – paslaugų teikimas specialiųjų poreikių turintiems vaikams.
„Psichologo ar psichiatro pagalba gaunama bendrąja tvarka, jokio žaliojo koridoriaus nėra… Ir jei nebus žaliosios linijos su paremtais finansiniais ištekliais, jūs ir toliau rašysite mums laiškus. Kitose vietose taip pat turi atsirasti aiškūs pagalbos mechanizmai…“ – kalbėjo Seimo narys R. J. Dagys. Jis taip pat pabrėžė, kad globos centrų bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbas yra nuolatos visuomenės stebimas ir, įvykus rezonansiniams įvykiams, atsitinka taip, kad sistemos tobulinimas sustoja.
„Mes turime didžiulį iššūkį 2020 m. – Lietuva be vaikų globos namų. Bendruomeniniai globos namai kur ne kur dygsta, o smurto prieš vaikus atvejų nemažėja ir poreikis globai ne mažesnis. Atsirado daug naujų elementų tam, kad vaikai nepatektų į institucinę globą… Globos centrų esminis vaidmuo, kad vaikai nepatektų į institucinius namus ilgiau nei trims mėnesiams. 66 globos centrai Lietuvoje veikia labai skirtingai. Yra daug nesuderinamumo, nors skiriamos nemažos lėšos, bet iššūkių yra. Netolygumas savivaldybėse su budinčių globėjų skaičiumi, didelis budinčių globėjų atlygių skirtumas tarp savivaldybių…“ – konferencijoje kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Pranešimus skaitė Budinčių ir laikinų globotojų asociacijos atstovė Vilma Šidlauskienė. „Budintis globotojas – jauna sąvoka vaiko globoje. Tarpinė stotelė – iš kūno ir kraujo. Todėl laikinieji globėjai, kad ir labai trumpai būdami su vaiku, imami vadinti mama ir tėčiu… Aš dirbdama vaikų dienos centre suvokiau, kad noriu padėti vaikui tada, kai jiems labiausiai to reikia. Taip tapau laikinąja globėja…“ – pranešimo metu kalbėjo laikinoji globėja Vilma Šidlauskienė. Ji pasakojo, kas padeda budinčiam globotojui jo veikloje ir kokie iššūkiai visgi mažina motyvaciją ir sukelia grėsmę perdegimui. „…Kai dirbame budinčiuoju globotoju, susiduriame su daugybe sunkumų. Prarandame asmeninį gyvenimą, savo šeimos ramybę, tvarką savo namuose ar tų namų, kuriuose lankomės. Sunku planuoti pramogas, sunku sirgti, keisti gyvenimo vietą, tuoktis ar skirtis. Budintis globotojas neturi kai kurių socialinių garantijų, praranda saugumo jausmą ir įsigyja nuolatinį nerimą. Visa tai reikia įvertinti ir kalbėti su būsimais budinčiais globotojais, kad darbą jis parsineša namo be atostogų, išeiginių ar poilsio valandų…“ – apie išgyvenimus kalbėjo laikinoji globėja. V. Šidlauskienė prašė, kad budintys globotojai būtų informuojami apie prižiūrimą vaiką, nes šiuo metu globėjai jokios informacijos apie vaiko sveikatą, ugdymosi poreikius bei išgyvenimus iki patekimo į jų šeimą negauna. Ji taip pat pabrėžė, kad labai svarbu Globos centrams mažau kontroliuoti, o daugiau padėti, nuolatos būti šalia budinčio globotojo ir užtikrinti saugumą jiems bei prižiūrimiems vaikams.
Projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ vadovė Rugilė Ladauskienė akcentavo, kad kitų metų tikslas nuo prieinamų paslaugų Globos centruose pereiti prie kokybiškų paslaugų. Globos centruose dirbantys psichologai turės keisti nuostatą, kad paslauga gali būti teikiama tik jų kabinetuose. Psichologų ir kitų Globos specialistų paslaugos turi tapti koordinuotos ir mobilios. Didelė Tarnybos atestuotų asmenų kaita taip pat yra iššūkis. Nemažai savivaldybių už dideles atsakomybes moka tik minimalius atlyginimus bei nesudaro palankių darbo sąlygų.
„Dažnai tenka išgirsti iš Globos centrų tokį liūdesį, kad yra spaudžiami rasti paaugliui budintį globotoją. Noriu aiškiai pasakyti, kad paaugliui ne būtinai aukščiausi poreikiai ir interesai yra šeima. Neretai mes turime tokią situaciją, kad penkiolikmečio socialinis amžius yra 21 metai ir daugiau. Jis patyręs daugiau, nei visi čia esantys. Tai ne retai jo poreikis – palydėti į savarankišką gyvenimą ir palydomoji globa būtų jam pačios tinkamiausios paslaugos. Dabar mes esame tie žmonės, kurie turime pasirūpinti, kad nei vienas vaikas jau nebepatektų į instituciją, kad niekam nebekiltų klausimas, kur vaikui geriau gyventi – institucijoje ar šeimoje, kad vaiko globa ir įvaikinimas savivaldybėse būtų aukščiausias žmogiškumo įrodymas, o visi globėjai ir įvaikintojai kartu su visais savo šeimos nariais gautų aukščiausios kokybės paslaugas, nuolatinį rūpestį ir pagalbą ir tai turėtų būti neatsitiktiniai dalykai, o kasdieniai, prieinami ir pasiekiami“, – pranešimo metu kalbėjo projekto vadovė R. Labanauskienė. Ji taip pat pabrėžė, kad labai svarbu skleisti pozityvias žinutes ir patiems tikėti tuo ką darome.
Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Diana Deveikienė ir koordinatorė Sandra Vaičiūnienė pristatė patį globos koordinavimą ir pasidalino gerąja praktika. D. Deveikienė akcentavo, kad iki šiol pasigenda bendradarbiavimo tarp institucijų ir paprašė ministerijų nuleisti bendradarbiavimo praktiką „iš viršaus“.
Pranešimą „Išsiderinimas paauglystėje. Reikia gydyti ir kaip“ skaitė vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė, Vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos prezidentė Goda Bačienė. „..Jei vaikas patiria ankstyvuoju periodu išsiskyrimus, smurtą, nepriežiūrą, jo bazinė asmenybinė nuostata į pasaulį yra nepasitikėjimas. Optimizmas nesiformuoja esant dvidešimties metų. Jis formuojasi nuo pirmųjų gyvenimo patyrimų – ar esi suprastas, ar esi išgirstas, ar tu kažkam rūpi… Su visu tuo ką yra patyręs ir su kuo susidūręs vaikas, ateina į paauglystę. Paauglystė pasibaigia stabiliu savęs suvokimu tiems, kurių kelias iki jos buvo teigiamas…“ – kalbėjo Goda Bačienė. Ji paaiškino, kad paauglystėje rolių susimaišymas, savęs apibrėžties neradimas vyksta tada, kai kelias iki paauglystės būna nesėkmingas. „Labai dažnai girdisi, kaip iš vaikų per daug anksti reikalaujamas rūpestingumas ir atsakomybės, tarsi jis jau būtų suaugęs. Turime suvokti, kad, jei vaikas moka susitvarkyti kambarį, tai jis susitvarkys tada, kai jam to reikės… Žmogus vystosi ir vaikystėje, ir paauglystėje… Paaugliui labai svarbus savarankiškumas ir jam mes turime leisti daugiau nei vaikui…“ – aiškino psichiatrė.
Globojami vaikai buvo traumuoti per visus laikotarpius ir patirtys paauglystėje dar labiau aktyvuojasi. Todėl tokiems paaugliams pasireiškia psichopatologinės ligos. Galimos visos psichinės ligos – seksualinės veiklos iškraipymai, depresijos, enorekcijos ar savižudybės. Vaikui labai svarbi ryšio svarba, o jei vaiko ryšiai sutraukyti kelis kartus ir jam vis grasinama, kad jis vėl bus išmestas ar išvarytas, tai gali privesti iki priklausomybių. Paaugliams nėra svarbiausia gyventi šeimoje, bet svarbiausia – pastovūs santykiai. Labai svarbu spręsti santykio problemą, nes vaistais to neišgydysi. Prisirišimas turi savo laikotarpį ir aktyviausias pirmus tris vaiko gyvenimo metus. Pasak psichiatrės G. Bačienės, laikinos struktūros nesudarys ilgalaikio ir nukreipiančio efekto.
Per dvi konferencijos dienas pranešimus skaitė Sveikatos, Švietimo ministerijų, Psichologinės paramos ir konsultavimo centro atstovai bei Mykolo Riomerio universiteto lektorė. Projekto komandos narė Daiva Matlevičiūtė akcentavo, kad, ruošiant budinčius globotojus, būtina įvertinti visą šeimą, nes vaikas gyvens ne vien su budinčia globotoja ar globotoju, o su visa šeima. Apie atestuotų asmenų darbo pokyčius naujuose metuose pranešimą skaitė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir Globos skyriaus patarėja Rūta Pabedinskienė. Pranešimo metu iškelti specialistų klausimai atskleidė, kad šioje srityje yra dar ne vienas neišspręstas klausimas ir neišspręstas dar ne vienas neaiškumas. Konferencija buvo produktyvi, informatyvi, bet taip pat atskleidė, kad Globos centrų veikla yra visiškai jauna ir turi labai daug erdvės tobulėti.
Visą dviejų dienų konferenciją galima pamatyti čia:
18 d. https://www.youtube.com/watch?v=X8jCqGeSFbs
19 d. https://www.youtube.com/watch?v=Ab9gEpGYAZk